Lietuvos rinkimų sistemoje – vis platesnės skylės: klausimų kelia ir G. Nausėdos istorija

Tik gegužę po pakartotinai rengiamo antrojo Visagino mero rinkimų turo paaiškės, kas vadovaus šiai savivaldybei, o daug kritikos sulaukusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) jau pateikė Seimui daugiau kaip 20 siūlymų, kaip pataisyti Rinkimų kodeksą, kad būtų išvengta panašios sumaišties ateityje.

G.Nausėdos byla Ypatingajame archyve.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Nausėdos byla Ypatingajame archyve.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Rinkimai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Rinkimai Lietuvoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 21, 2023, 1:14 PM

Bene daugiausia politinio dėmesio sulaukė pačių Seimo narių siūloma pataisa, kuria visuose rinkimuose kandidatuojantys politikai privalėtų nurodyti savo esamą ar buvusią partinę priklausomybę.

Akivaizdu, kad šią Rinkimų kodekso normą būtų galima vadinti skirta asmeniškai prezidentui G.Nausėdai, – paaiškėjus, kad 1988 metų birželio mėnesį, kai jau buvo įsikūręs Sąjūdis, jis įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP), jo oponentams pasitaikė puiki dingstis gerokai pamurdyti šalies vadovą, nors formaliai jis ir nenusižengė įstatymams.

Vienintelė aiški G.Nausėdos nuodėmė – kad jis nenurodė VRK anketoje savo narystės LKP, nors atsakymas į šį klausimą ir nebuvo privalomas.

Šalies vadovo teisinimasis, kad jis tada buvo labai jaunas, siekęs mokslininko karjeros, o dabar barstosi galvą pelenais dėl šios klaidos, atrodė visai nesolidžiai ir net komiškai.

Gal dar labiau apgailėtini G.Nausėdos pasiaiškinimai, kodėl jis nenurodė LKP narystės anketoje.

Įsriegtas į Rinkimų kodeksą reikalavimas būtinai nurodyti ir buvusią partinę priklausomybę tik pabrėš G.Nausėdos slystelėjimą, nors vargu ar ši istorija smarkiai jam pakenks per kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus, jei jis apsispręs siekti antros kadencijos.

Šiaip buvusios šalies vadovės D.Grybauskaitės priklausomybė LKP iki pat 1990 metų vasaros daug didesnė nuodėmė nei G.Nausėdos pasivaikščiojimas į LKP, nors ir aiškiai karjeristinis.

Juk D.Grybauskaitė ir po 1990-ųjų kovo 11-osios dėstė Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kuri buvo valdoma likusių ištikimų SSKP M.Burokevičiaus vadinamųjų platformininkų, bet kažkodėl tai neužkliuvo konservatoriams ir net jų patriarchui V.Landsbergiui.

Kita vertus, ir pačių konservatorių gretose niekada netrūko net aukštas pareigas ėjusių buvusių komunistų, o tarp Sąjūdžio aktyvistų kone gera pusė buvo LKP nariai, įskaitant vieną svarbiausių jo veikėjų R.Ozolą.

Tiesa, tai netrukdo kai kuriems konservatoriams svajoti dabar, prabėgus daugiau kaip trims Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiams, surengti komunistams antrąjį Niurnbergą ir paskelbti LKP nusikalstama organizacija, be abejo, taip siekiant per būsimus rinkimus įgelti kairiesiems, nors buvę šios partijos veikėjai jau baigia išmirti.

Tuo metu VRK pasiūlyti Rinkimų kodekso patobulinimai gerokai labiau praktiški ir be politinio atspalvio.

Pirmiausia siūloma aiškiau apibrėžti nebaigusių atlikti skirtos bausmės kandidatų teisę būti renkamiems.

VRK mano, kad jų registraciją leidus naikinti likus 65 dienoms iki rinkimų, nebūtų tokių nesusipratimų, kai prieštaringais teismų sprendimais antrajame merų rinkimų ture kandidatuoja du VRK jau išbrokuoti politikai, kaip nutiko šįkart.

Rinkimų prievaizdai siekia ir greitesnio skundų nagrinėjimo teismuose, todėl siūloma leisti skųsti jų sprendimus ne per 5 dienas, kaip dabar, o per 3 dienas, kaip numatyta ankstesne Rinkimų kodekso nuostata.

Taip pat norima nuo 65 iki 62 dienų trumpinti terminą, per kurį dėl netikslumų pareiškiniuose dokumentuose įspėti kandidatai privalėtų patikslinti informaciją ir ištaisyti klaidas.

Mat per šiuos savivaldos rinkimus VRK beveik 500 kandidatų iš pradžių išbrokavo dėl to, kad jie, užuot pateikę asmenines nuotraukas, į elektroninę sistemą įkėlė kaktusų, automobilių ar kitokių daiktų vaizdus, bet teismai leido jiems pasitaisyti ir dalis jų vėl sugrįžo į rinkimų kovą.

Tiesa, kiltų klausimas, ar esmingai padėtį pakeis 3 dienomis sutrumpėjęs pataisų terminas. Gal reikėtų daug radikalesnio sprendimo?

Vyriausioji rinkimų komisija siūlo ir vieną Rinkimų kodekso pataisą specialiai dėl Druskininkuose į savivaldybės tarybą su Darbo partijos sąrašu pirmu numeriu kandidatavusio E.Garackevičiaus.

Šį kandidatą patys „darbiečiai“ siūlė išbraukti iš jų sąrašo, kai jis įkliuvo jo automobilyje pusę kilogramo hašišo aptikusiai policijai, bet VRK neturėjo teisės taip pasielgti.

Panašių absurdų esą būtų išvengta, jei VRK galėtų išbraukti iš partijų sąrašų kandidatus, kol dar nepatvirtinti jų pareiškiniai dokumentai.

Kai kurios pataisos skirtos rinkimus stebėti norintiems pirmajame jų ture patiems nesėkmingai kandidatavusiems asmenims. Kandidato teisinį statusą jie prarastų tik patvirtinus galutinius balsavimo rezultatus, taigi stebėtojais galėtų būti ne anksčiau kaip per kitus rinkimus.

O šiurkščiai pažeidę Rinkimų kodeksą asmenys negalėtų būti balsavimo stebėtojais bent trejus metus.

Ar šie Rinkimų kodekso pataisymai ir papildymai pašalintų jau visus neaiškumus?

Regis, tuo būtų galima abejoti. Teismui nurodžius pakartoti Visagino savivaldybės mero rinkimų antrąjį turą, VRK skundėsi, kad nelabai aišku, kaip tai padaryti, nes Rinkimų kodekse nenumatytos tokios situacijos.

Gal visų situacijų ir neįmanoma sukišti į teisinius rėmus, bet akivaizdžias skyles, kurios išaiškėjo per praėjusius savivaldos rinkimus, būtina užlopyti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.