Ekspertas atkreipia dėmesį, kad po vasaros mūšio lauke gali įsiviešpatauti šiokia tokia pauzė, kuria Aljansas galėtų pasinaudoti ir priimti Ukrainą į NATO.
Ragina imtis lyderystės
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį iš anksto nepranešęs apsilankė Kyjive – pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė Ukrainos žiniasklaida ir NATO pareigūnas. J.Stoltenbergo vizitas vyksta praėjus 14 mėnesių po Rusijos invazijos ir artėjant numatomam Ukrainos kontrpuolimui.
Anksčiau šį mėnesį J.Stoltenbergas pakvietė Ukrainos prezidentą V.Zelenskį atvykti į liepos mėnesį vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Penktadienį jis pranešė, kad Ukrainos lyderis kvietimą priėmė.
„Manau, kad tai yra labai svarbus vizitas, nes taip yra parodoma parama Ukrainai, suvokiant, jog kontrpuolimas, apie kurį visi kalba, gali prasidėti. O patiems ukrainiečiams pastaruoju metu teko didžiuliai išbandymai Bachmute, tai tokia moralinė parama yra pakankamai svarbi.
Bet aš neatmetu varianto, kad tai yra ir tam tikras situacijos švelninimas, kalbant su Ukrainos valdžios atstovais, su kuriais galbūt mums ir čia, Lietuvoje, reikės kalbėtis, nes NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo A.Medalinskas.
Ekspertas priminė, kad V.Zelenskis kelia didesnius reikalavimus NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, nei kai kurie Vakarų lyderiai šiuo metu yra pasiryžę įgyvendinti.
„Siekiama, kad tai nebūtų tik kokie nors pareiškimai, jog durys atviros ar Bukarešto NATO viršūnių sprendimas yra galiojantis, ar Ukraina ir Gruzija dar potencialiai šiame kelyje... Kažkas daugiau, ukrainiečiai tikrai nori išgirsti daugiau“, – tvirtino jis.
Anot A.Medalinsko, ukrainiečiams reikia konkretumo.
„Mes turime pripažinti vieną dalyką, kad tik dėl to, jog Ukraina atsilaikė, NATO atsibudo. Tai reiškia naudingą situaciją mums, nes mūsų saugumo situacija po NATO viršūnių susitikimo gali būti kitokia“, – apie naujuosius NATO gynybos planus užsiminė ekspertas.
Jis įsitikinęs, kad ukrainiečiai turi pagrindo kelti pagrįstus klausimus dėl savo vietos Aljanse.
„Tada ukrainiečiai klausia: mes pagelbėjome tą NATO miegančiąją gražuolę pabudinti, mūsų žmonės žūsta, yra žiauriai sužeidžiami, skaičiai, aišku neskelbiami, mes atlaikome visą šitą dalyką, NATO ginkluotės turime iš įvairių šalių, nebėra taip, kad turime tik sovietininę ginkluotę, esame apmokyti NATO šalių ekspertų, patarėjų dar anksčiau, iki vasario 24 dienos.
Iš principo tai yra viena pajėgiausių kariuomenių Europoje. Tai kas yra, ar čia Ukrainos, ar NATO interesas matyti Ukrainą Aljanse?
Aš esu įsitikinęs, kad čia dabar jau turėtų būti NATO interesas matyti Ukrainą NATO viduje“, – aiškino A.Medalinskas.
Politologo žiniomis, formuluotė, kas konkrečiai NATO viršūnių susitikime bus pasiūlyta Ukrainai, dar derinama, o čia aktyviau galėtų veikti Lietuvos delegacija: „Raginu Lietuvą būti drąsesne ir būti proceso priekyje, sakant, kad taip, mes esame už tai, jog Ukraina būtų NATO.“
Jis svarstė, kad Ukraina į Aljansą galėtų būti priimta ir nereikalaujant išspręsti teritorinio klausimo, nes tokia sąlyga karo metu yra tiesiog nesąžininga. Ypač dėl to, kad ukrainiečiai kol kas negavo visos žadėtos karinės technikos, daugybę jos prarado ir prie Bachmuto.
„Ukrainiečiai nori daryti maksimalų kontrpuolimą, koks tik įmanomas, bet niekas neatmeta varianto, kad gali atsitikti kokia nors pauzė po vasaros, ir kodėl tada per tą pauzę, jeigu tokia atsitiktų staiga, NATO šalims nepasinaudoti ta situacija, priimti Ukrainą į NATO, pripažinant jos tarptautines sienas? Tada jau matome kitą situacijos išsidėstymą.
Teritorijos klausimas yra labai svarbus, bet jis galėtų būti antrinis. Pirminis klausimas turėtų būti labai aiški garantija, kad Ukraina tampa NATO nare, o ne kokios nors kitos modernizuotos garantijos“, – sakė A.Medalinskas.
Kontrpuolimas jau prasidėjo?
Kalbėdamas apie taip laukiamą ukrainiečių kontrpuolimą, A.Medalinskas akcentavo, kad jo užuomazgos iš tiesų jau matyti, tačiau visa tai gali būti ir informacinio karo dalis.
„Čia yra įdomi situacija. Vienas dalykas, mes galime matyti kontrpuolimą kaip tokį didžiulį masinį vienu metu, kita vertus, pasižiūriu, ką kalbėjo Ukrainos gynybos viceministrė, kuri pasakė, kad iš principo kontrpuolimas jau yra prasidėjęs (...)
Čia kaip pusiau tuščia, pusiau pilna stiklinė – kontrpuolimas nėra toks akivaizdus, bet jau bandymas, žiūrėjimas krypčių gal ir vyksta. Tada rusai nueina labiau į gynybą ir ukrainiečiai žiūri, kur labiau gali pralaužti, ir tada pralaužia tą tašką.
Aišku, vėlgi, ukrainiečių pareiškimai, ypatingai pastarųjų dienų, kad artimiausiu metu bus paimtas ir Doneckas, ir Luhanskas, ir Mariupolis, ir Krymas – tai labai garsus pareiškimas (aišku, ukrainiečiai geriau žino savo pajėgas ir jie gali geriau pasiekti rezultatą).
Bet mes negalime atmesti varianto, kad mes dabar tiesiog esame liudininkai to informacinio karo, kuris vyksta, savo jėgų pristatymo, įbauginant partnerį, mobilizuojant žmones, Vakarų partnerius“, – teigė politologas.
Tačiau ukrainiečiai, pasak jo, nežiūri į datas, o ruošiasi. Atlaikyti Vakarų spaudimą greičiau pradėti kontrpuolimą jiems esą padėjo ir oro sąlygų padariniai – jie galėjo atšauti, kad dar nepasirengę ne tik jie, bet ir gamta.
„Jeigu kas skaito Rusijos informacinę erdvę, mato, kaip rusai skeptiškai vertina kai kurias datas ir pareiškimus, kur ir kada gali būti puolimas, nes jie puikiai supranta, kad tai gali būti informacinis karas“, – apibendrino A.Medalinskas.
