Įstatymo iniciatorės, konservatorės Dalios Asanavičiūtės teigimu, tokį siūlymą įtvirtinti Konstitucijoje iš dalies paskatino praėjusią savaitę viešojoje erdvėje plačiai aptarinėtas Visagino savivaldybės tarybos nario Aleksandro Kločano atvejis.
„Buvo anksčiau taip pat skandalas, berods, su kandidate į Visagino mero postą, kuri lietuviškai išvis nešnekėjo. Tai jau tada buvo toks signalas ir čia dar kartą toks, patvirtinantis. Bet reikia turėti mintyje, kad, pavyzdžiui, Seimo nariui yra tik Konstitucijoje nustatyti reikalavimai – tai amžiaus barjeras, pilietybė ir nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje. Kitų tokių ribojimų, reikalavimų lengvai uždėti nelabai gali“, – atkreipė dėmesį D. Asanavičiūtė.
Vis dėlto, pasak politikės, kol kas dar neaišku, kaip kalbos mokėjimo reikalavimą būtų galima įtraukti į įstatymą.
„Situacija yra gana sudėtinga, bet, vis dėlto, su teisininkais ieškome būdų, kaip tai galėtume apibrėžti“, – Eltai tegė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narė.
Pasak konservatorės, kol kas ir Valstybinė kalbos inspekcija (VKI), kaip pranešė ir jos viršininkas Audrius Valotka, negali reikalauti politikų mokėti lietuvių kalbos, nes tam vis dar nėra teisinio reglamentavimo.
„Ką ir Valotka parašė savo „Facebook“ įraše – kad jie negali politikams skirti baudų dėl kalbos nemokėjimo. Vis dėlto, dabar ieškome būdų, kaip tą reikalavimą įtvirtinti įstatymu. Tokį, kad, galbūt, vietos politikams, savivaldos tarybos nariams būtų privaloma bent jau žemiausiu lygiu kalbėti, bendrauti, susirašinėti lietuvių kalba ir taip įvykdyti tą konstitucinį reikalavimą, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Kaip tai atsiguls į galutinį variantą, aš jums atsakymo dar duoti negaliu, bet tikrai žiūrime, kad tai ir neprieštarautų Konstitucijai, bet, iš kitos pusės, kad būtų gerbiama lietuvių kalba, kuri yra valstybinė kalba“, – mintimis dalijosi Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narė D. Asanavičiūtė.
Parlamentarė priminė ir apie anglakalbį Vilniaus savivaldybės narį, išmokusį lietuviškai.
„Pamenate, buvo Mark Adam (Harold – ELTA) – Jungtinės Karalystės pilietis. Jis išmoko puikiausiai lietuvių kalbą, aišku, akcentas juntamas, bet jis, gyvendamas čia, ją išmoko ir puikiai dirbo. Kažkaip tai pavyko žmogui. Tai įstatymas, vėlgi, labiausiai liestų tarybos narius, kurie yra renkami politikai. Todėl ir bus tikslinamasi su teisininkais, kaip galima būtų įpareigoti savivaldos atstovus gerbti ir naudoti lietuvių kalbą ar bent jau mokėti ją minimaliai“, – sako Seimo narė.
Pasak D. Asanavičiūtės, įstatymo projektą tikimasi užbaigti ir pristatyti gegužės pradžioje.
A. Kločano atvejis Visagine įrodo įstatymo poreikį
Prie įstatymo rengimo prisidedantis TS-LKD narys Andrius Vyšniauskas taip pat yra įsitikinęs, kad Lietuvai reikalinga konstitucinio įstatymo pataisa, apibrėžianti tiek kalbą, tiek jos naudojimą.
„Mano nuomone nėra gerai, kad valstybė neturi konstitucinio įstatymo, kuris apibrėžtų tiek kalbą, tiek jos naudojimą, tiek sutvarkytų tą institucinę sąrangą, dėl kurios šiuo metu taip pat kyla daug diskusijų“, – sakė projekto bendraautorius A. Vyšniauskas.
Pasak konservatoriaus, kalbant apie politikus, išties reikalinga atskirai Konstitucijoje įtvirtinti, kad visi politikai, savivaldybių tarybų nariai, mokėtų lietuvių kalbą.
„Matome tai, kas iškyla ir viešojoje erdvėje pastaruoju metu dėl kai kurių savivaldybių tarybų narių, kuriems sunkiai tenka net priesaikas priimti. Kalbu ne tik apie rusakalbius ar lenkakalbius asmenis“, – sako parlamentaras.
Jo teigimu, pastaroji situacija Visagine, kai ketvirtajai kadencijai savivaldybėje prisiekinėjęs tarybos narys A. Kločanas nesugebėjo atkartoti priesaikos teksto lietuvių kalba, gerai iliustruoja šio konstitucinio įstatymo pakeitimo poreikį.
„Nelabai suprantu, kaip tas žmogus dalyvauja savivaldybės tarybos posėdžiuose, nes visa ten pateikiama medžiaga yra tik lietuvių kalba, visos diskusijos vyksta tik lietuvių kalba. Taip, gal kur nors, neformaliai, kokiame komitete ar komisijoje yra kas nors pasakoma rusiškai ar kokia kita kalba, nematau tame didelės problemos, bet posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Tai reiškia, kad tas žmogus tiesiog nesupranta už ką jis balsuoja, ką jis priima, kokie sprendimų projektai yra priimami. (…) Tai manau, kad tai būtų gana prasmingas dalykas ir šią diskusiją reikėtų turėti“, – sakė A. Vyšniauskas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę viešojoje erdvėje paplito Visagino savivaldybės tarybos priesaikos ceremonijos vaizdo įrašas, kuriame matyti ir girdėti, kad vienas iš naujai išrinktų tarybos narių Aleksandras Kločanas sunkiai taria priesaikos žodžius. Vėliau Lietuvoje gyvenantis ir ketvirtai kadencijai perrinktas tarybos narys žiniasklaidoje pripažino nemokantis lietuviškai.
