Šalies vadovo teigimu, būtent Vokietija turi imtis esminio vaidmens kuriant ateities Europą.
„Man visada nepaprastai malonu sugrįžti į Vokietiją. Laisvės dvasią šioje šalyje pajutau, netrukus po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo atvykęs į Manheimo universitetą. Geriau pažinus laisvą Vokietijos visuomenę ir socialinę rinkos ekonomiką, man tapo aišku, kokių demokratinių reformų reikia mano šaliai.
Nuo to laiko troškau būti šių pokyčių dalimi“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas dėkojo už galimybę pasisakyti Körber-Stiftung renginyje ir sveikino organizacijos pastangas skirti kuo daugiau dėmesio Europos užsienio ir saugumo politikai, taip pat specifiniams Vidurio ir Rytų Europos iššūkiams, su kuriais Lietuvai tenka susidurti.
„Mane asmeniškai giliai palietė Vokietijos Federalinio kanclerio Olafo Scholzo pareiškimas praėjusių metų vasario 27 d. apie sprendimą iš esmės pertvarkyti šalies saugumo ir gynybos politiką.
Pripažinęs Rusijos keliamą grėsmę ilgalaikei taikai Europoje, pradėjus karą prieš Ukrainą, kancleris pagrindė geopolitinio lūžio taško (Zeitwenwende) poreikį“, – prisiminė jis.
Anot G.Nausėdos, ši kalba buvo istorinė.
„Šiandien mes atidžiai stebime ir nuoširdžiai džiaugiamės konkrečiais Vokietijos žingsniais, skirtais apriboti Rusijos pajėgumus, paremti Ukrainą, sustiprinti Vokietijos gynybos pajėgumus ir viso rytinio NATO flango saugumą.
Tačiau dabartinėje situacijoje svarbu prisiminti pastarųjų dešimtmečių pamokas. Turime pripažinti, kad mūsų pastangas tiek dvišaliu, tiek visos Europos Sąjungos lygmeniu atrasti modus operandi su Rusija ir užkirsti kelią naujiems agresijos proveržiams vainikavo nesėkmė.
Tiesa yra ta, kad mes – demokratinių Vakarų šalys – per vėlai atpažinome pavojų. Jau 2007 m. Miuncheno saugumo konferencijoje grėsmingai nuskambėjo Rusijos prezidento žodžiai, kad jo nedomina po Šaltojo karo sukurta saugumo architektūra.
Praėjus vos metams, Rusija užpuolė Sakartvelą, o 2014 m. okupavo Ukrainai priklausantį Krymą ir dalį Donbaso, sumaniai išnaudodama hibridinio karo priemones ir Vakarų neryžtingumą.
Pernelyg ilgai mėginome save įtikinti, kad Rusijai, grimztančiai į tironiją, pakaks dar vieno žingsnio, dar vienos nuolaidos. Susidūrėme su klasikine problema, savo pasaulėžiūrą projektuodami kitai pusei ir iš jos tikėdamiesi, mūsų požiūriu, racionalaus elgesio“, – pabrėžė šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiandien yra svarbu pripažinti, jog Rusijos vadovybė pasaulį regi kitu kampu ir mąsto kitomis kategorijomis.
„Ten, kur mes, atsispirdami nuo mums artimų demokratinių praktikų, stengiamės išvengti nereikalingos konfrontacijos ir paliekame vietos kompromisui, Rusija mato tik silpnumą. Tai tik dar labiau skatina agresyvų jos elgesį.
Dabartinėje situacijoje nematau kito būdo atkurti stabilumą ir pusiausvyrą Europoje, kaip tik užtikrinti Ukrainos pergalę šiame kruviname kare. Siekiant šio tikslo, nėra ir negali būti jokių raudonų linijų“, – akcentavo G.Nausėda.
Lietuvos vadovas sakė pats savo akimis matęs transformaciją, kurią išgyveno Vokietijos politinė klasė.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad vokiška sunkioji ginkluotė yra tiekiama Ukrainai. Tikiu, kad ateis ir oro pajėgumų tiekimo momentas.
Esu patenkintas ir praeitoje Europos Vadovų Taryboje priimtais sprendimais dėl ES bendrų amunicijos Ukrainai pirkimų ir Europos taikos priemonės finansavimo padidinimo, kurie leis greičiau ir efektyviau padėti Ukrainai.
Būtina didinti spaudimą Rusijai priimant naują – jau vienuoliktą – sankcijų paketą. Turime nuosekliai griežtinti ES sankcijų politiką tol, kol tęsis Rusijos agresija, ir didesnį dėmesį skirti darbui su trečiosiomis šalimis, siekiant užkirsti kelią apeiti sankcijas.
Itin svarbus yra Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimas.
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimas pradėti bylą prieš Putiną bei įsteigti Tarptautinį centrą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti yra svarbus žingsnis į priekį, siekiant Rusijos atsakomybės. Tačiau būtina ir toliau dėti visas pastangas, siekiant įsteigti Specialųjį tribunolą.
Tik aiškiai pademonstravę mūsų atsako galią, priversime Rusiją atsitraukti. Turime to vieningai ir drąsiai siekti“, – ragino jis.
Pasak G.Nausėdos, šiandien Rusijos pagrindinis tikslas išlieka nepasikeitęs – sugriauti europinę saugumo architektūrą, tuo pačiu pakertant stabilumą, būtiną ilgalaikiam Europos ir bendrai Vakarų klestėjimui.
„Ukrainos pasipriešinimas padėjo mums visiems laimėti laiko – būtų apmaudu jį iššvaistyti. Egzistencinės grėsmės akivaizdoje turime būti susitelkę, pasitikėti vieni kitais ir priimti sprendimus, kurie padėtų apsisaugoti nuo Rusijos konvencinių ir, kas ne mažiau svarbu, hibridinių atakų“, – tęsė prezidentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad, visų pirma, visos Aljanso šalys-narės turi investuoti į gynybą mažiausiai 2 proc. BVP, nes su tuo glaudžiai susijęs poreikis atgaivinti Europos gynybos pramonę, taip pat sustiprinti Europos diplomatiją gebėjimu reaguoti į krizes, užtikrinti taiką ir stabilumą konvencinėmis priemonėmis.
Antra, turime ir toliau mažinti ekonominę ir energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
„Tikiu, kad pigaus saugumo ir šantažo energetiniais ištekliais era pasibaigė, kai mes Europoje priėmėme itin svarbius sprendimus dėl apsirūpinimo energetiniais ištekliais ir tiekimo saugumo užtikrinimo. Puikiai susitvarkėme šią žiemą, tačiau mūsų laukia dar ne vienas išbandymas. Turime būti pasirengę.
Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad Lietuva viena pirmųjų visiškai atsisakė rusiškų energetinių išteklių – dujų, naftos ir elektros importo. Tai padaryti leido išankstinis strateginis planavimas ir konkretūs darbai, tokie kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo atidarymas 2014 m. Klaipėdoje.
Beje, ta proga turiu išreikšti susižavėjimą, kokiu greičiu buvo pastatyti LNG terminalai Vokietijoje, įgalinantys atsisakyti rusiško dujų vamzdžio“, – pasidžiaugė G.Nausėda.
Prezidento teigimu, principingą poziciją turime demonstruoti ir branduolinės energetikos srityje.
„Rusijos valstybinė atominės energetikos bendrovė „Rosatom“ aktyviai tebeveikia Europos Sąjungos rinkoje, nepaisant vaidmens Rusijai užgrobiant ir perimant Ukrainos Zaporižios AE valdymą, taip pat naudojant branduolinę grėsmę kaip šantažo įrankį.
„Rosatom“ dalyvavo ir prie pat Lietuvos sienos statant Baltarusijos Astravo AE, kurioje užfiksuoti saugos incidentai liudija apie realų pavojų Europos žmonėms. Mūsų bendra pareiga – neleisti, kad pasikartotų Černobylio masto tragedija“, – perspėjo jis.
Be to, anot šalies vadovo, turime ir toliau stiprinti mūsų demokratijos bei bendrosios rinkos pamatus:
„Tarptautinėje scenoje privalome visada ir bet kokiomis aplinkybėmis išlaikyti orią ir nepriklausomą laikyseną, kalbėti vienu balsu ir ginti mūsų vertybes bei principus.
Vienas svarbiausių iššūkių mums – išlaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Todėl turime nuosekliai pasisakyti už teisingą konkurenciją ir prieš ekonominę prievartą, megzti glaudesnį politinį ir ekonominį bendradarbiavimą su vienmintėmis šalimis, padėti stiprinti demokratines institucijas visame pasaulyje.“
Be kita ko, kaip nurodė Lietuvos vadovas, turime būti pasirengę greitai reaguoti į netikėtas situacijas ir naujas konvencines bei hibridines grėsmes.
„Lietuva išmoko svarbią pamoką 2021 metais, kai Baltarusijos ir Rusijos režimai organizavo hibridines atakas, nukreipė ir instrumentiškai panaudojo neteisėtos migracijos srautus.
Būtent tuo metu pamatėme poreikį ES lygmeniu sutarti dėl teisinių priemonių, skirtų tiek tinkamai ES išorės sienų apsaugai, tiek sklandaus nelegalių migrantų grąžinimui, kovai su dezinformacija trečiosiose šalyse ir neteisėtu žmonių gabenimu.
Mūsų pečiams šiandien tenka pareiga didinti atsparumą visose srityse, taip pat ir stiprinant Europos istorinės atminties politiką, kovojant su Rusijos bandymais perrašyti istoriją, rengiant naujas švietimo programas mūsų moksleiviams, skiriant tinkamą dėmesį totalitarizmo aukų atminimui įamžinti.
Nacizmas buvo pasmerktas iškart po Antrojo pasaulinio karo. Deja, tai, kad nebuvo laiku įvertinti stalinizmo ir sovietinio režimo nusikaltimai, leidžia Rusijai kartoti istoriją. Tragedija Bučoje rodo, kad sovietinio režimo baisybės tęsiasi iki šių dienų“, – pažymėjo G.Nausėda.
Kaip aiškino prezidentas, po 19 narystės NATO metų mes Lietuvoje puikiai suprantame, kad turime būti ne tik kolektyvinio saugumo vartotojai, bet ir kūrėjai.
„Jau visai netrukus, šių metų liepą, Lietuva pirmą kartą priims NATO viršūnių susitikimą. Atsakingai ruošiamės šiam renginiui, suvokdami išskirtinę jo reikšmę. Tikimės, kad Vilniaus viršūnių susitikimas taps esminiu žingsniu siekiant globalios Zeitenwende, kuri užtikrintų transatlantinės erdvės apginamumą ir atgrasytų potencialius agresorius.
Tikimės, kad būtent Vilniuje bus pasiektas naujas ambicingas Aljanso šalių susitarimas didinti išlaidas gynybai. Lietuva šiemet padidino nacionalines išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP. Tikimės, kad NATO lygmeniu pavyks sutarti dėl 2 proc. BVP gynybos išlaidų „grindų“.
Pozityviai nuteikia tai, kad per viršūnių susitikimą galėsime oficialiai pasveikinti Suomiją tapus Aljanso nare. Vis dar tikiuosi, kad pavyks laiku rasti sprendimą ir dėl Švedijos narystės. Šios šalys sustiprins NATO, taip pat reikšmingai pagerins saugumo situaciją Baltijos jūros regione.
Pastarieji metai parodė, kad nepriklausoma ir demokratiška Ukrainos valstybė, pasirengusi kovoti už savo laisvę ir mūsų europietiškas vertybes, gyvybiškai svarbi euroatlantinės erdvės stabilumui ir ilgalaikei taikai.
Pirmiausia tai reiškia, kad Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje. Nuoširdžiai džiaugiuosi Europos Sąjungos istoriniais sprendimais dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, Moldovai ir Vakarų Balkanų šalims.
Lygiai taip pat Ukrainos ateitis yra ir NATO. Jau dabar mums reikalingas sustiprintas NATO ir Ukrainos politinis dialogas. Tikiuosi, kad šia kryptimi pajudėsime jau šią vasarą Vilniuje.
Turime rimtai įvertinti ir Rusijos ketinimus bei galimybes. Padėtis išlieka grėsminga, todėl, siekdami efektyvaus atgrasymo, privalome ir toliau didinti sąjungininkų pajėgas Baltijos šalyse“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas teigė galintis užtikrinti, kad visoje Europoje „šiandien sunkiai rastumėte nuoširdesnių Vokietijos sąjungininkų ir partnerių už lietuvius“.
„Labai vertiname tvirtą Vokietijos įsipareigojimą ir lyderystę mūsų regione. Vadovavimas NATO priešakinių pajėgų batalionui, ilgalaikės investicijos į karinę infrastruktūrą, bendradarbiavimas gynybos įsigijimų srityje stiprina ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos saugumą.
Mūsų bendru prioritetu išlieka mano kartu su Vokietijos kancleriu pasirašyto memorandumo įgyvendinimas. Pernai sutarėme dėl Vokietijos karinės brigados dislokavimo Lietuvoje, kas būtų labai svarbus žingsnis užtikrinant efektyvų atgrasymą.
Šiuo tikslu plečiame infrastruktūrą, sandėliavimo, įrangos dislokavimo ir karinio rengimo galimybes“, – vardijo jis.
„Man nekyla jokių abejonių, kad Vokietija turi imtis esminio vaidmens kuriant ateities Europą. Mums visiems reikia stiprios ir ryžtingos Europos, kuria galėtume didžiuotis.
Lietuvoje mes matome, vertiname ir gerbiame dabartines Vokietijos pastangas imtis atsakomybės už bendrą saugumą. Lietuva yra pasirengusi būti aktyvi Vokietijos partnerė siekiant šių tikslų“, – apibendrino prezidentas.
