KT išvadoje teigiama, kad Seimas negali pavesti Ministrų kabinetui poįstatyminiais aktais nustatyti atitinkamas taisykles, susijusias su ugdymo įstaigų veikla ir pokyčiais. Be to, akcentuojama, kad įstatymuose įforminti bendriniai, aiškumo stokojantys kriterijai.
„Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją reglamentuoti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą, (...) nepaisė iš Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies (...) kylančio reikalavimo įstatyme įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar savivaldybės mokykla gali vykdyti savo veiklą, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio draudimo pavesti Vyriausybei įgyvendinti Seimo konstitucinę kompetenciją“, – rašoma KT pranešime.
Pasak KT, įstatymai numato savivaldybėms teisę steigti, reorganizuoti ir likviduoti mokymo bei auklėjimo įstaigas, tačiau ši savivaldos teisė nėra neribota.
Taip pat pažymima, kad Seimas gali numatyti savivaldybių ugdymo įstaigoms taikomą tvarką ir numatyti kriterijus, kurių privaloma paisyti kuriant ar reformuojant mokyklų ir kitų auklėjimo institucijų tinklą. Visgi, KT pabrėžia, kad svarbu laikytis ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio aiškumo reikalavimo – t. y., „įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos gali vykdyti savo veiklą“.
Pastarasis KT nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas tik 2024 m. sausio 2 d. Toks sprendimas priimtas, siekiant suteikti institucijoms galimybę ištaisyti įstatymo spragas.
„Jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų bendrojo ugdymo programas vykdančių savivaldybių mokyklų tinklo formavimo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, kuris galėtų sukelti neigiamus padarinius švietimo prieinamumui, mokinių pasiskirstymo mokyklose tolygumui, mokymo lėšų panaudojimo efektyvumui“, – rašoma KT išvadoje.
KT išvadas pakomentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
„Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas nenagrinėjo tinklo taisyklių ir jų niekaip nevertina ir nesako, kad jas reikėtų koreguoti. Ministerija vadovavosi teisiniu reguliavimu, kuris galioja nuo 2011 metų liepos 1 d.
Juo vadovavosi visos vyriausybės. Konstitucinis teismas nutarė, kad baziniai kriterijai turi būti nustatyti įstatymu, o detalūs jau Vyriausybės nutarimais. Tam, kad Vyriausybės sprendimas atitiktų Konstituciją, reikės pakoreguoti Švietimo įstatymo nuostatas.
Tą ir padarysime iki 2024 metų sausio mėnesio. Konstitucinio Teismo sprendimas jokios įtakos mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėms neturi. Šis sprendimas taip pat neturės jokios įtakos mokytojų darbui ir mokinių ugdymo procesui“, – portalui lrytas.lt pateiktame komentare nurodė D.Lukas.
ELTA primena, kad į KT dar pernai kreipėsi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai, prašydami išnagrinėti Vyriausybės nutarimo dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo teisėtumą. Nagrinėta, ar sprendimas neprieštarauja Konstitucijai bei nepaneigia joje įtvirtintų savivaldybės savarankiškumo ir veiklos laisvės principų.
2021 metų nutarimu Vyriausybė nusprendė, kad pradines mokyklas, progimnazijas ar pagrindinės mokyklos tipo ugdymo įstaigas, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, savivaldybės privalo reorganizuoti arba likviduoti. Išimtys numatytos nevalstybinėms įstaigoms, vaikų socializacijos ir specialiojo ugdymo centrams.
