Skaičiuojama, kad brigados priėmimui reikalinga infrastruktūra Lietuvoje turėtų atsirasti iki 2026 metų.
Tiesa, dalis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių mano, kad darbai galėtų trukti gerokai trumpiau, jei krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankytųsi NSGK posėdžiuose ir išgirstų parlamentarų pastabas.
„Jis niekur nespėja. Dėl to 2026 metai, pagal jo tempus, yra jo siekiamybė. Mes sakome, kad tai galima padaryti per metus, vos ne per pusmetį“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ tvirtino NSGK narys, valstietis Dainius Gaižauskas.
Pažadu tiki ir ragina eiti prie darbų
Berlyne praėjusią savaitę viešėjęs prezidentas G.Nausėda pranešė, kad su Vokietijos kancleriu O.Scholzu sutarė Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui. Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.
Dėl to, kad vokiečių brigada galiausiai tikrai atsidurs Lietuvoje, įsitikinęs ir NSGK narys, konservatorius Valdas Rakutis. Jo teigimu, tokią poziciją išsako patys vokiečiai.
„Teko ir vakar kalbėtis man su Vokietijos kariuomenės Karo atašė, iš tikrųjų nėra šitos problemos.
Problema yra politiniuose debatuose, ypatingai kairiųjų partijų kai kuriose vidinėse nuostatose. Ten (Vokietijoje) dar veikia ilgalaikės mokyklos kurso paliktos įvairios temos, kad Rusija yra ta valstybė, kuri nugalėjo Vokietiją, ir todėl Vokietija jaučia dar kažkokią kaltę.
Čia jau yra kultūriniai, inerciniai procesai, kurie negali labai greitai keistis“, – pastebėjo V.Rakutis.
Jis atkreipė dėmesį, kad dabar reikėtų mažiau kalbėtis ir daugiau dirbti – abi pusės privalo įgyvendinti savo įsipareigojimus, o Lietuva čia turi nemažai namų darbų.
„Aš manyčiau, kad su vokiečiais reikia kalbėtis taip, kaip jie įpratę kalbėtis su mumis – konkrečiai deriname, sutariame ir bus. Čia reikia turėti visišką pozityvą. Kartais mes ne visai teisingai traktuojame kai kuriuos tarpinius sprendimus.
Mes turime tokią viltį, kad 2026–2027 metais čia atsiras visa brigada, bet problema lieka ta pati – visų pirma, mes neturime, kur jos talpinti. Antra, ta brigada yra formavimo stadijoje. Mes negalime pagreitinti proceso, kuris tiesiog reikalauja tiek laiko“, – aiškino konservatorius.
D.Gaižauskas: ministras yra labai labai lėtas žmogus
NSGK narys, valstietis D.Gaižauskas pareiškė, kad būtent laiko mes ir neturime, todėl visus infrastruktūros rengimo darbus privalome atlikti greičiau. Akmenį jis metė į krašto apsaugos ministro A.Anušausko daržą, kuris jau kurį laiką nesiteikia apsilankyti NSGK posėdžiuose.
„Paskutiniai susitikimai komitete, diskusijos buvo labai karštos, ir mes tikrai teikėme siūlymus, kaip visa tai būtų galima pagreitinti. Esmė ta, kad mes žinome, kodėl dabartinis etapas yra šiek tiek užstrigęs, nes laukiame atsakymų iš Vokietijos dėl tam tikrų sprendimų, ką Lietuva turi daryti.
Bet infrastruktūros gerinimas, poligono, karinio miestelio statyba ir taip toliau – mes ir sakėme, kad krašto apsaugos ministras nesiima tam tikrų veiksmų, nes, ko gero, jų nežino, nes nedalyvauja NSGK posėdžiuose.
Krašto apsaugos ministras, kaip ir praėjusioje kadencijoje, turėtų dalyvauti beveik visuose NSGK posėdžiuose“, – tikino valstietis.
D.Gaižauskas sakė pats bandęs klausti A.Anušausko, kodėl jis ignoruoja NSGK posėdžius, kuriuose būna sprendžiami itin svarbūs su brigados infrastruktūros rengimu susiję klausimai, tačiau atsakymo taip ir neišgirdo.
Ministrą jis vadino labai lėtu žmogumi.
„Krašto apsaugos ministrą buvau pasigavęs koridoriuje, prisispaudęs prie sienos ir paklausęs: „Ką tu darai? Kada tu dalyvausi?“ Jis varto savo akis, jis labai lėtas, labai lėtas žmogus. Paprasčiausiai jo pijaras labai gerai padarytas. Jis niekur nespėja.
Dėl to 2026 metai, pagal jo tempus, yra jo siekiamybė. Mes sakome, kad tai galima padaryti per metus, vos ne per pusmetį“, – kalbėjo NSGK narys.
Jis pasakojo, kad NSGK į artimiausius posėdžius ketina kviestis net statybininkus, jog šie išaiškintų, kokios procedūros infrastruktūros įrenginėjimo darbuose yra perteklinės.
Politikos užkulisiuose kalbama, kad NSGK posėdžiuose A.Anušauskas nesilanko dėl vis prastėjančių santykių su savo bendrapartiečiais, o ypač – NSGK pirmininku Laurynu Kasčiūnu.
K.Budrys: reikia koncentuotis į susitarimo įgyvendinimą
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sutiko, kad NSGK posėdžiai visuomet buvo diskusijoms karšta vieta, tačiau aršūs pokalbiai išgrynindavo tikrąsias problemas.
„Čia, aišku, reikia suprasti, kad NSGK yra kieta vieta, taip buvo ir anksčiau, prie ankstesnės kadencijos. Visiems, kurie yra ten pakviesti, kurie yra parlamentinės kontrolės objektai, ką jie turi įgyvendinti, yra nepaprasta.
Bet čia yra labai geras dalykas, kuris būtent skatina išryškinti vietas, kuriose procesas stringa – ar dėl sprendimo priėmimo, ar kažkokių politinių aplinkybių, ar dėl teisinio reguliavimo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ pabrėžė K.Budrys.
Jis priminė, kad infrastruktūrą vokiečių brigadai numatyta parengti iki 2025 metų vidurio, tad laiko liko visai nedaug.
„Dėl paties teksto, vokiečių pozicija yra nuosekli. Ką mes šnekame ir su savo draugais Vokietijoje, tekstas išlieka toks pats, koks buvo sutartas, jis galioja, nė viena pusė jo nekvestionuoja. Mes ties juo dirbame.
Čia, Lietuvoje, atsirandančios bereikalingos interpretacijos, neva kažkurie rūmai skirtingai skaito tai, ką prezidentas sutarė su Federaliniu Kancleriu, yra tikrai ne vietoje ir bereikalingos. Mes turėtume labiau koncentruotis į įgyvendinimą“, – akcentavo prezidento patarėjas.
Tiesa, jis sutiko, kad kol kas iš Vokietijos pusės trūksta aiškesnių atsakymų kai kuriais svarbiais klausimais.
„Tai, ko mums vis dar trūksta, tai aiškesnio atsakymo iš Vokietijos pusės dėl apimties ir datos, kaip jie mato galutinį įgyvendinimą. Tačiau mes turime sutarimą, kaip mes judame šiuo metu.
Tokiuose rėmuose mes ir dirbame“, – konstatavo K.Budrys.
