Vilniuje kongresą atidarys Lietuvos vadovai – prezidento Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Įžanginį žodį tarti yra pakviestas ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos prezidentas Csaba Kőrösi.
Kongrese bus aptartos dabartinės globalios geopolitinės įtampos ir aštriausia jų išraiška – neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą.
„Vadovaujamasi prielaida, kad pačioje artimiausioje ateityje neatstačius tarptautinės teisės viršenybės kaip vienintelio tarpvalstybinių konfliktų sprendimo principo bendra visuotinai priimtina pasaulio ateitis yra tiesiog negalima“, – teigiama kongreso organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Taip pat bus diskutuojama apie parlamentinę demokratiją ir jos įgyvendinimo būdus.
Kongresas skirtas ir ilgalaikių bendrų pasaulio ateities iššūkių, susijusių su darniu vystymusi, technologijų kaita ir globaliais demografiniais bei socialiniais procesais, aptarimui.
„Ateina laikas peržiūrėti bendras pasaulio ateities gaires, kurios buvo suformuluotos Jungtinių Tautų 2030 m. darbotvarkėje. Kongresas kviečia parlamentus aktyviai įsitraukti į šios darbotvarkės peržiūrą, kuri įvyks 2024 m. Jungtinių Tautų Ateities viršūnių susitikime, pabrėždamas nuostatą, kad valstybių ir vyriausybių vadovai savo pozicijoms šiame susitikime turi gauti parlamentų pritarimą“, – rašoma prnešime.
Trys kongreso plenarinės sesijos susidės iš pagrindinių pranešimų ir plenarinių diskusijų, kuriose dalyvaus atskirų šalių parlamentams ir tarptautinėms parlamentinėms organizacijoms atstovaujantys politikai ir aukšto lygio ekspertai.
Trys paralelinės sesijos antrąją kongreso dieną bus skirtos apsikeitimui numatomosios valdysenos įgyvendinimo praktika – nacionalinėms, regioninėms ir globalioms ateities įžvalgoms, darnaus vystymosi politikos perimamumui keičiantis politiniams ciklams, piliečių įtraukimui į ateities valdymą, atsakomybės ateities kartoms principo įgyvendinimą ir kt.
Numatomas parlamentinių delegacijų vadovų apskritasis stalas, skirtas pristatyti numatomosios valdysenos situaciją atskirose šalyse ir išsakyti nuomones dėl kongreso rezultatų, pažymima pranešime.
Kongresą numatoma baigti bendru pareiškimu, kviečiant pasaulio parlamentus tęsti ir gilinti diskusijas dėl parlamentinės atsakomybės už pasaulio ateitį įgyvendinimo.
