Šiemet gegužės 9-oji Rusijoje – kitokia: pasikeitęs V. Putino tonas ir neišpildyti pažadai

Šiemet Rusijoje minima gegužės 9-oji ir Pergalės dienos paradas atrodo kitaip nei praėjusiais metais, kalbėjo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, pastebėjęs net kelias pasikeitusias aplinkybes.

Pergalės dienos paradas Maskvoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Pergalės dienos paradas Maskvoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Pergalės dienos paradas Maskvoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Pergalės dienos paradas Maskvoje.<br>EPA-ELTA nuotr.
Vaidotas Malinionis.<br>T.Bauro nuotr.
Vaidotas Malinionis.<br>T.Bauro nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>ZUMA Press/Scanpix nuotr.
Valdas Rakutis.<br>V.Balkūno nuotr.
Valdas Rakutis.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 9, 2023, 6:53 PM

Tuo metu Lietuvoje, Antakalnio kapinėse, nepaisant ir jau nuverstų paminklų sovietų kariams, vaizdas antradienį atrodo taip pat, kaip ir pernai – čia rinkosi dešimtys žmonių su gėlėmis, per atsineštas kolonėles buvo leidžiama sovietų armiją šlovinanti rusiška muzika, žmonės vieni kitus ragino išgerti „už Putino sveikatą“.

Pasikeitęs tonas ir neišpildyti pažadai

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvos Raudonojoje aikštėje atidarė Pergalės dienos paradą – pompastišką Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją šventę, temdomą karinių nesėkmių Ukrainoje.

Visgi, Maskvoje atšauktos tradicinės eitynės „Nemirtingasis pulkas“, paradai atšaukti daugiau kaip 20 miestų.

Atsargos pulkininkas V.Malinionis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ svarstė, kad dalis šventinių renginių Rusijoje atšaukti ir dėl karinės technikos trūkumo, ir baiminantis dėl saugumo.

Be to, ir švęsti, anot pulkininko, rusams nelabai yra ko. Rusija mobilizavo savo rezervistus, kalinius su „Wagner“ grupuote, tačiau nepasiekė jokių aiškių pergalių. V.Malinionis pastebėjo, kad net ir Bachmuto – Ukrainos mastu nedidelio miesto – rusai negali pasiekti.

„Tad tą paradą aptemdo tokie labai prasti pasirodymai mūšiuose“, – įvertino jis.

Visgi, V.Malinionis pastebėjo ne vieną aplinkybę, pasikeitusią nuo praėjusių metų gegužės 9-osios minėjimo Rusijoje.

„Praėjusių metų gegužės 9-oji buvo pasimetimo šventė, nes tuomet V.Putinas suprato, kad jiems nebepavyks įgyvendinti savo sumanymo per tris dienas užimti visą Ukrainą.

Prisiminkime praeitą gegužės 9-ąją pasakytus V.Putino žodžius – jis tarsi teisinosi, pasakė, kad „mes buvome priversti užpulti Ukrainą, neturėjome kitos išeities“. Jo visas pasisakymas atrodė kaip pasiteisinimas.

Tačiau per metus pasikeitė daug dalykų.

V.Putinas ir visi jo propagandistai prieš tai kalbėjo, kad nebus mobilizuojami rezervistai, kad šauktiniai nebus įtraukiami į karą, kad ši „specialioji operacija“ bus vykdoma tik profesionalių pajėgų, tačiau visa tai neišsipildė“, – prisiminė V.Malinionis.

Be to, atsargos pulkininkas pastebėjo, kad per metus pasikeitė ir V.Putino tonas dėl branduolinio ginklo panaudojimo.

„Praeitų metų pradžioje ir vėliau buvo nuolat apie tai primenama, bet dabar jau kalbama atsargiai. Kadangi įsikišo ne tik Vakarai, ir V.Putinui davė žinutes, kad jeigu jis pabandys panaudoti kad ir taktinį branduolinį ginklą Ukrainoje, tai Vakarai sunaikins visas jo sausumos pajėgas, esančias Ukrainoje, taip pat sunaikins Juodosios jūros laivyną konvencinėmis priemonėmis“, – kalbėjo V.Malinionis.

„O kad būtų dar užtikrinčiau, buvo pasakyta, kad, jei toks žingsnis bus padarytas, tuomet pats V.Putinas taps taikiniu, ir kad gali būti panaudotas branduolinis, taktinis, nedidelio galingumo ginklas būtent jo bunkeriui sunaikinti“, – pridūrė jis.

Nepaisant to, V.Malinionis įsitikinęs, kad visiškai branduolinė grėsmė būtų likviduota tik tuo atveju, jeigu Rusija nebeturėtų branduolinio ginklo.

„Kol jį turi, grėsmė išlieka, nors dabar ir nėra vertinama kaip labai aukšta“, – pastebėjo jis.

Per metus, pastebėjo V.Malinionis, taip pat visiškai žlugo mitas apie antrąją stipriausią kariuomenę pasaulyje.

„Tačiau nereikia nuvertinti Rusijos pajėgumų – vis tik resursų jie turi labai daug, ir, laikui bėgant, visa tai jie gali mobilizuoti“, – pabrėžė jis.

Keitėsi, anot pulkininko, ir Vakarų supratimas, kas iš tiesų yra Rusija, NATO šalys tapo vieningesnės, išmoko sparčiau priimti reikalingus sprendimus.

Švenčiančiųjų – ir Lietuvoje

Švenčiančiųjų gegužės 9-ąją buvo ir Lietuvoje. Štai Vilniaus Antakalnio kapinėse antradienį rinkosi dešimtys žmonių, dėjo gėles ant karių kapų, sveikino vieni kitus „su pergale“, ragino išgerti „į Putino sveikatą“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, karo istorikas Valdas Rakutis laidos metu teigė, kad Lietuva šią dieną turėtų rinktis subalansuotą ir nuosaikų elgesį – išlaikyti saugią visuomenę ir tuo pačiu gerbti tuos, kurie atvyko pagerbti mirusių karių.

„Reikėtų stengtis, kad ta šventė neapimtų tokių prorusiškų pasakojimų ir kad nebūtų naudojama propagandai prieš Ukrainą, prieš mūsų pasirinktą vakarietišką kursą, prieš mūsų vakarietiškas vertybes. Daliai žmonių tai vis tiek liks šventė ir tokie žygiai bus – ir į tas kapines, ir kitur.

Reikia laikytis tokio nuosaikaus vidurio ir nepritarimo kelio. Sakyti, kad mes už tai, kad kiti būtų laimėję Antrajame pasauliniame kare, tikrai netinka, taip pat nereikėtų vykdyti propagandos prieš žmones, kurie yra tose kapinėse palaidoti, nes žuvę kariai yra verti pagarbos. Ne jie patys nusprendė į tą karą eiti – juos privertė, jiems reikėjo, jie vykdė savo prievoles“, – kalbėjo V.Rakutis.

„Aišku, jeigu ten vyksta išpuoliai, jeigu kapinės naudojamos kaip propagandos ir melo skleidimo vieta – tuomet su tuo reikia kovoti“, – pridūrė jis.

Anot Seimo nario, šiuo atveju reikėtų rasti balansą tarp saugios visuomenės, apsisaugant nuo išpuolių ir kiršinimo, ir pagarbos tiems, kurie gerbia savo žuvusius gimines ar karius.

„Labai siūlyčiau tiems patiems žmonėms paskleisti tokią žinutę, kad tai, jog einate į kapines ir minite, yra tvarkoje ir verta pagarbos, bet jeigu bus kažkokie papildomi judesiai, tuomet jie diskredituos tuos pačius žmones, einančius į kapines“, – kalbėjo parlamentaras.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.