„Čia yra frakcijos nuomonė. Jeigu partija laikosi to pačios nuomonės, vadinasi, pagal koalicinės sutarties atitinkamą punktą turėtų būti raštiškas pranešimas apie tai, kad Tėvynės sąjunga neva pažeidė koalicinę sutartį. Ir tuomet yra numatytas mechanizmas, kaip tokie priekaištai yra sprendžiami“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė premjerė.
„Tikiuosi, kad šiandien bus aišku, ar reikia tikėtis partijos, kuri pasirašė koalicijos sutartį, pranešimo“, – aiškino ji.
Visgi, premjerei liberalų būgštavimai atrodo keisti, mat, pabrėžė politikė, ne tik valdančiosios koalicijos partneriai, bet ir visos parlamentinės partijos yra sutarusios dėl finansavimo didinimo švietimui ir krašto apsaugai.
„Suprantu, kad kai kuriems mano kolegoms labai sunku galvoti apie mokesčius kaip apie vienintelį būdą finansuoti viešąsias paslaugas – kažkodėl norisi pasiduoti viešumoje suformuotam naratyvui, kad mokesčiai yra kažkoks blogis, kurį valstybė renka šiaip sau, nes neturi daugiau ką veikti ir nori žmones nubausti. Tai taip nėra“, – pažymėjo Vyriausybės vadovė.
„Šiuos susitarimus Liberalų sąjūdis pasirašė. Čia, vėlgi, tam tikra formalioji dalis“, – aiškino I. Šimonytė.
Neatmeta, kad nesutarimų koalicijos gretose gali būti ir daugiau
Tačiau koalicijos partnerių nuomonės pastaruoju metu išsiskyrė ne tik dėl planuojamos mokesčių reformos, bet ir antradienį Seime priimto bankų solidarumo mokesčio – konservatorių remtas projektas nesulaukė nei liberalų, nei Laisvės partijos paramos.
Vertindama šiuos ginčus, I. Šimonytė neatmetė, kad koalicijos gretose gali kilti ir daugiau nesutarimų – ypatingai artėjant rinkiminiam sezonui.
„Objektyvi realybė yra tokia, kad rinkimai yra po pusantrų metų. Aš nenustebčiau, jeigu įvairių nuomonių išsiskyrimų matysime ir daugiau, nes ir vakarykščiame (Liberalų – ELTA) frakcijos pareiškime kalbama ne apie Vyriausybę – taip tarsi bandant apsaugoti savo deleguotus ministrus – bet kalbama apie konservatorius“, – nurodė ministrė pirmininkė.
Todėl ji nesistebėjo, kad kartais net ir valdančiosios daugumos kolegos dėl visko, kas valstybėje yra blogai, kaltina konservatorius.
„Yra tokia taktika Lietuvoje, kad viskas, kas vyksta neblogai, tai vyksta nepaisant Tėvynės sąjungos, o kam turime priekaištų – tai būtinai dėl Tėvynės sąjungos. Ir mūsų koalicijos partneriai taip pat, deja, kartais šią taktiką naudoja. Aš dėl to labai nesistebiu“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, jog konservatoriai nesilaiko koalicinės sutarties, mat, pasak jų, valdančiosios daugumos partneriai iki šiol nesusipažino su netrukus parlamentą pasieksiančia mokesčių reforma. Todėl liberalai teigė priimsiantys sprendimą tik suderinę pozicijas su partijos valdyba.
Kaip skelbta anksčiau, Vyriausybės pristatytoje mokesčių reformoje numatoma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas, peržiūrėti mokesčių lengvatas, keisti individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą apmokestinimo tvarką.
Taip pat siūloma peržiūrėti smulkiojo verslo apmokestinimo kriterijus, suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai.
Taip pat norima nustatyti teisingesnį pelno mokesčio apskaičiavimą. Siūloma sukurti investicinės sąskaitos priemonę, smulkiojo verslininko sąskaitą, numatyti automatinį pajamų mokesčio deklaracijos pateikimą, padidinti registravimosi pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų.
Vyriausybė taip pat siekia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, pakeisti maksimalų nedarbo socialinio draudimo išmokų dydį. Jau anksčiau pristatyti pasiūlymai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Žaliųjų akcizų įstatymą Seimas priėmė antradienį.
