Projektą Seimui pateikęs parlamentaras Vytautas Bakas sakė, kad žvalgybos kontrolieriaus institutas buvo sumanytas tam, kad būtų įvertinta, ar žvalgybos institucijos laikosi žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimų.
„Tačiau pagal galiojantį įstatymą Žvalgybos kontrolieriumi negali būti net svarstomas kandidatas, kuris išmano žmogaus teisių klausimus. Siūloma pataisa spręstų šią problemą, ji leistų Seimui žvalgybos kontrolieriumi skirti asmenį, turintį patirties žmogaus teisių srityje“, – teigia šios pataisos iniciatorius Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.
Šiuo metu žvalgybos kontrolieriui yra įtvirtintas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį, vykdant veiklą susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.
Galiojančiame įstatyme numatyta, kad žvalgybos kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip tai apibrėžta valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas. Kandidatas į šias pareigas taip pat turi turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba, ir atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolieriumi skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo pataisas antradienį po pateikimo parėmė 87 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 8 parlamentarai. Projektą svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetai. Seimo salėje jis turėtų atsirasti birželio 13 d.
