Tačiau tuo pačiu pastebima, kad aspektų, dėl kurių Lietuva dar derėsis, yra, nerimaujama ir dėl to, kaip Lietuvai ir kitoms sąjungininkėms sektųsi iš tiesų pasirūpinti reikiamais bei planuose numatytais pajėgumais.
Kas keičiasi?
Iki šiol NATO gynybos planai buvo grįsti atgrasymu per atkirtį – pajėgumai buvo planuojami taip, kad, agresoriui užpuolus, sąjungininkų teritorijos ilgainiui būtų atkovotos. Tuo metu naujais NATO planais numatoma gynyba nuo pirmų galimų konflikto dienų.
NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas po posėdžio teigė manantis, kad tai – naujos kartos gynybos planai, mat nuo šiol konkretūs pajėgumai būtų priskirti vieno ar kito regiono gynybai.
„Tai unikalu ta prasme, kad tai nėra kažkokie planuojami pajėgumai – tai yra realūs pajėgumai, kurie turėtų atlikti tam tikrą savo funkciją“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo L.Kasčiūnas.
Dar svarbiau, anot jo, kad naujieji planai yra susieti su žvalgybos indikatorių sistema.
„Jeigu žvalgybiniai indikatoriai liudija, kad jau yra krizė, tuomet turėtų būti reakcija. Tai reiškia, kad nereikia laukti penktojo NATO straipsnio aktyvavimo, agresijos akto. Tai yra labai svarbu, nes tai – operatyvumas, greitis ir reagavimas“, – pabrėžė Seimo narys.
Priešingai, nei ankstesniuose NATO gynybos planuose, šį kartą atsižvelgiama į Lietuvos geopolitinius specifiškumus, tam tikras problematiškas šalies vietas.
„Atsižvelgiama į tam tikras specifikacijas, regioninius išskirtinumus, kurie gali tapti geopolitiniu pažeidžiamumu. Tai atsidūrė padidinto dėmesio centre“, – dėstė L.Kasčiūnas.
Be to, patvirtinus planus, daugiau įgaliojimų gautų NATO pajėgų vadas.
„Jis galėtų daug svarbių sprendimų priimti pats, be kažkokio politinio sprendimo“, – pastebėjo L.Kasčiūnas.
Visgi, dėl tam tikrų klausimų Lietuva dar sieks derėtis.
„Konstruktas yra aukšto lygio, turime tai, ko iki šiol neturėjome, tai tikrai atitinka mūsų nacionalinį interesą. Aišku, mums norėtųsi dar daugiau sąjungininkų pajėgumų čia nuolat, mes tuo suinteresuoti ir tęsime tai toliau, kaip ir kursime savo pajėgumus – dabar turime divizijos ambiciją“, – kalbėjo politikas.
Tiesa, iššūkių gali kilti ir dėl planų išpildymui reikalingų pajėgumų.
„Noriu pateikti pavyzdį – Vokietija aiškiai pasakė, kad visiems šiems planams priskiria diviziją. Tai yra galingas sprendimas. Tikimės, kad tokiu pavyzdžiu paseks ir kitos šalys“, – vylėsi jis.
D.Šakalienė: „Lėtos, biurokratinės procedūros turi būti pakeistos“
NSGK narė, opozicinės socialdemokratų frakcijos Seime atstovė Dovilė Šakalienė portalui lrytas.lt teigė, kad naujuose NATO gynybos planuose Lietuvos lūkesčiai ir saugumo interesai yra išgirsti ir atliepti, įvertinti įvairūs galimi scenarijai bei numatytos atsako galimybės.
„Yra keli pozityvūs momentai. Labai svarbus yra pats principas, kad pereiname nuo krizių valdymo prie realaus atgrasymo ir gynybos.
Akivaizdu, kad iš esmės einame prie Šaltojo karo kolektyvinės gynybos principo. Bet šių visų regioninių adaptuotų gynybos planų sėkmė priklausys nuo mūsų gebėjimo skirti reikalingus resursus“, – pabrėžė D.Šakalienė.
Seimo narė neslėpė nerimo, kaip Lietuvai seksis išpildyti savo indėlį Aljanso gynyboje.
„Mums bus didelis iššūkis užtikrinti reikalingų resursų skyrimą, reikalingą procesų valdymo greitį ir efektyvumą. Kaip žinome, mūsų sėkmė su infrastruktūriniais projektais yra tokia vidutiniška, ir šiuo atveju tai yra labai svarbu užtikrinti.
Nes Rusija yra ta valstybė, kuri net ir kariaudama sugeba savo karinius resursus atstatinėti. Tad labai svarbu būtų neprasilenkti laike su Rusijos galimybėmis pradėti kitą agresijos etapą ir mūsų galimybėmis suformuoti adaptuotą gynybą“, – pabrėžė socialdemokratė.
„Tai reikalaus labai rimtų resursų – ir žmogiškųjų išteklių, ir finansų, ir tam tikrų pertvarkymų, ir tokio suvokimo, kad tos lėtos, biurokratinės taikos meto procedūros tikrai kelerių metų laikotarpyje turėtų būti pakeistos“, – pridūrė ji.
Tiesa, pasak D.Šakalienės, dėl tam tikrų gynybos planų aspektų Lietuva dar derisi.
„Pačiuose planuose yra tam tikri punktai, dėl kurių vyksta diskusijos. Bendrai tie planai yra labai geras žingsnis į priekį mums reikalinga linkme, tačiau jų viduje yra tam tikri momentai, kurių viešai negalime aptarinėti, bet dėl jų dar vyksta diskusijos, kaip tai galėtų būti sudėliota“, – teigė ji.
Tikimasi, kad naujieji planai Aljanso narių bus patvirtini iki liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
