„Apibendrinant socialinę ataskaitos dalį, galime įvardinti, kad į ataskaitą Vyriausybė turi ką įrašyti, tačiau esminio – visuomenės nerimo suvaldymo ir socialinės „pagalvės“ pažeidžiamiesiems visuomenės nariams užtikrinimo – egzamino neišlaikė. Tai,deja,rodo ir didžiulė gausa rezonansinių smurto, nužudymų, mirčių keliuose ir kitokių problemų, kurios paprastai suintensyvėja, kai visuomenė nebeatlaiko“,– Eltai Vyriausybės veiklos ataskaitą komentavo buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
Pasak jo, praėję metai Lietuvos gyventojams buvo itin sunkūs dėl išaugusio nesaugumo ir streso prasidėjus karui Ukrainoje bei „sprogus“ energetinėms ir daugeliui būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms. Vyriausybė, parlamentaro nuomone, privalėjo itin staigiai reaguoti siekiant suvaldyti iškilusius iššūkius visiems, ir ypač apsaugant pažeidžiamiausius asmenis mūsų visuomenėje – vaikus, žmones su negalia, vyresnio amžiaus gyventojus.
„Jeigu apie Vyriausybės sprendimų taiklumą dar galime diskutuoti, tačiau ką tikrai reikia pasmerkti, tai jos beviltišką vėlavimą laiku priimti reikiamus sprendimus. Tiek pavasario, tiek rudens siūlymai vėlavo mažiausiai pusmetį, o tai ne tik nuvylė visuomenę ir verslą, bet pastarieji, nebesitikėdami jokios pagalbos iš Vyriausybės, per rugpjūčio-spalio mėnesius sukėlė kainas siekdami pasiruošti žiemos sezonui. O tai dar padidino infliaciją ir visas neigiamas jos pasekmes visuomenei. Visuomenės nerimas ir pesimistinės nuotaikos dėl ateities blogiausias aukštumas pasiekė būtent metų pabaigoje, ir tai aiškiai rodo, kad Vyriausybei nepavyko stabilizuoti situacijos ir nuotaikų visuomenėje nuo karo pradžios, o gal net savo beviltišku vėlavimu ji prisidėjo prie blogėjimo“,– svarsto Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto vicepirmininkas.
Jo pastebėjimais, kaip paprastai būna,Vyriausybė savo ataskaitoje stengiasi pagrąžinti tikrovę, išvardindama geriausius savo darbus ir nutylėdama neigiamus dalykus.
„Taip yra ir šioje ataskaitoje,kurioje vardinami visokiausi išmokų padidinimai, daugiau ar mažiau tikros reformos, o nutylima, kad bendras žmonių pragyvenimo lygis krito. Nors ataskaita už 2022-us metus, neaišku, kodėl joje pateikiama tik gerėjanti socialinė statistika už 2019–2021 metus. Jeigu dar pridėsime, kad, dėl statistikos skaičiavimo ypatumų, tai yra informacija apie gyventojų pajamas 2018–2020 m., tai ši Vyriausybė sugalvojo pagirti buvusios, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės, kurioje garbė dirbti teko ir man, rezultatus. Tuo tarpu šioje ataskaitoje akivaizdžiai trūksta visai neseniai Valstybės duomenų agentūros paskelbtų prastėjančių 2022 m. (2021 m. pajamos) skurdo rodiklių, ir tai turbūt irgi galima priskirti save giriančios ataskaitos žanrui“,– sako buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Kalbant apie konkrečius darbus, jis pastebi, kad Vyriausybė socialines išmokas didino bent 2 kartus, tačiau perkamoji pažeidžiamiausių visuomenės grupių galia sumenko.
„Net po visų didinimų, metų pabaigoje už darbo užmokestį galėjai nusipirkti 9 proc., už senatvės pensiją 6 proc., vaiko pinigus 13 proc., o neįgaliojo išmoką 5 proc. mažiau negu prieš metus, tačiau apie tai ataskaitoje nekalbama. Kaip ir nekalbama apie tai, kad 2022-ieji buvo pirmi metai, kai visuomenei netęsiami pradinukų nemokamo maitinimo pažadai, nes programą Vyriausybė „užšaldė“ ties antra klase, kad pradėta visiems mokėti vienišo asmens išmoka (32 eurų) niekaip neatitinka konservatorių rinkimų pažaduose žadėtos ne mažesnės kaip 40 eurų. Nekalbama ir apie tai, kad nors būsto paramos jaunoms šeimoms programai pernai skirta tikrai solidi 20 mln. eurų suma, tačiau šiais metais jau beveik pusmetį 1200 šeimų laukia paramos, bet negauna jokio atsakymo iš ministerijos, nes šiems metams skirti 8 mln. buvo išdalinti per pirmą mėnesį praėjusių metų įsipareigojimams padengti“,– sako L.Kukuraitis.
Anot Seimo nario L. Kukuraičio, apie ataskaitoje pristatomas užimtumo ir negalios reformas jam kol kas rimtai kalbėti neišeina, nes „pirmoji tik pagerino bedarbių statistiką (daliai bedarbių priskirtas kitoks statusas), o antroji įsigalios tik nuo 2024-ųjų metų ir šiuo metu ministerijoje rengiami poįstatyminiai aktai yra esminiai reformos sėkmei“.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seimui pristatė Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurioje įvardijami esminiai darbai ir institucijų diegti pokyčiai.
Anot Ministrų kabineto, pernai buvo skirtas ypatingas dėmesys ir socialinei politikai – buvo tęsti darbai gyventojų nelygybei bei socialinei atskirčiai mažinti. 2022 m. socialinės išmokos didintos du kartus, o socialinio draudimo bazinė pensija pirmą kartą didėjo sparčiau (11,6 proc.) nei darbo užmokestis (10,6 proc.).
