„Laisvės partija yra atvira visoms persikrovimo alternatyvoms, taip pat ir pirmalaikiams rinkimams“, – penktadienį „Facebook“ paskyroje rašė A. Armonaitė.
Visgi, politikė atkirto apžvalgininkams bei politologams, jau spėjusiems pasisakyti apie TS-LKD siūlymus ir konstatavusiems, kad nauji Seimo rinkimai labiausiai pakenktų Laisvės partijai. Pasak jos, „laisviečiai“ „absoliučiai neturi ką prarasti“.
„(...) būtent Laisvės partija absoliučiai neturi ką prarasti. Partija visą kadenciją daro viską, ką gali, kad priartėtų prie pažadų rinkėjams pildymo ir europietiškos Lietuvos kūrimo. Ir taip, dažnai atsitrenkia į “valstietijos” sieną“, – nurodė ji.
Todėl, tęsė ji, „pirmalaikiai rinkimai galėtų suteikti naują mandatą Laisvei su didesne jėga atstovauti progresyviai ir racionaliai liberaliai darbotvarkei“.
Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad jo vadovaujama frakcija konservatorių partijos siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir Vyriausybės atstatydinimo vertina labai rimtai, todėl šią koalicijos partnerių iniciatyvą tikrai apsvarstys.
„Aš visą prezidiumo sprendimą – ne tik vienos didžiausios koalicijos partnerių partijos vadovo pareiškimą – vertinu labai rimtai. Manau, visos galimybės yra įmanomas: ir Vyriausybės paleidimas, ir pirmalaikiai Seimo rinkimai. Jeigu tai yra toks siūlymas spręsti susidariusią padėtį, mes, manau, esame atviri ir tikrai visus siūlymus svarstysime“, – Eltai teigė V. Mitalas.
Todėl politikas tikina, kad „laisviečiai“ šį konservatorių prezidiumo siūlymą tikrai apsvarstys. Visgi, pasak V. Mitalo, šioje situacijoje labai svarbu išlaikyti ir šaltą protą.
„Aišku, svarbiausia yra, kad reikia vis tiek išlaikyti šaltą protą, reikia koncentruotis į darbus, į skaidrumo savivaldybių tarybose, o taip pat ir kitose institucijose užtikrinimą. Bet tikrai esame atviri“, – patikino jis.
Penktadienį posėdžiavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Priešingu atveju, jeigu siūlymas nesulauktų palaikymo, TS-LKD vadovybė numato svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Taip pat konservatoriai nurodo partijos frakcijai Seime inicijuoti pateikti ir artimiausiu metu siekti tobulinti savivaldos kanceliarinių lėšų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos reglamentavimo pokyčius.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
E.Gentvilui siūlymas nepriimtinas
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas sako, kad koalicijos partnerių parlamente Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo sprendimas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei ne – skelbti Vyriausybės atsistatydinimą – jam yra nepriimtinas.
„Ryte atrodė, kad svarbiausi yra Vyriausybės klausimą išspręsti, o dabar – paleisti visą Seimą. Tai tas neatrodo nuoseklu. Antras dalykas yra valstybės veiklos – NATO samitas. O kada jie čia planuoja registruoti tą nutarimą, nežinia“, – sako E. Gentvilas.
„Galimas ir kitas variantas – praeina NATO samitas, Vyriausybė pasitikrina pasitikėjimą Seime ir jei ten kitaip išeina, tai gali registruoti pirmalaikių Seimo rinkimų rezultatą. Pavyzdžiui, Vyriausybe pasitikima, bet jie vis tiek mano, kad reikia pirmalaikių Seimo rinkimų. Arba, Vyriausybe nepasitikima, bet nepavyksta suformuoti kitos Vyriausybės, tai tada jie inicijuoja pirmalaikius Seimo rinkimus. Bet visa tai – po NATO samito. O dabar, skamba taip, kad svarbiausia paleisti Seimą, tai šitoje vietoje nelabai pritarčiau. Labiau pritarčiau antram scenarijui, kurį pasakiau“, – Eltai teigė liberalų frakcijos seniūnas.
Pasak E. Gentvilo, jis pirmiau siūlytų Vyriausybei pasitikrinti pasitikėjimą Seime ir tik po to priimti tolesnius sprendimus.
„Skamba, kad svarbiausia – paleisti Seimą, nes jei nepaleisite, Vyriausybė atsistatydins. Tai man atrodo kitaip – pasitikrinkime, ar šita Vyriausybė turi pasitikėjimą Seime. Ir tada spręsti. Ir visa tai daryti po NATO samito, antroje liepos pusėje sukvietus neeilinę sesiją galima tą padaryti. O dabar skamba – paleiskite Seimą, nepaleisite – atsistatydinsime. Tas man nepriimtina“, – sako E. Gentvilas.
Sureagavo ir R.Karbauskis
Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad pirmalaikius Seimo rinkimus turėtų skelbti prezidentas Gitanas Nausėda, Seimui pareiškus nepasitikėjimą Vyriausybe.
Apie tai LVŽS lyderis R. Karbauskis, paklausta, kaip vertina penktadienį valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumo priimto sprendimo inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus.
R. Karbauskio vertinimu, konservatoriai žaidžia tam tikrą žaidimą, žinoti, kad tokiai iniciatyvai nebus pritarta parlamente.
„Jie mus visus kvailiais laiko. Prezidentas gali neeilinius Seimo rinkimus paskelbti, jei Seimas išreiškia nepasitikėjimą Vyriausybe. Tai yra tas kelias, kuriuo reikia eiti. Jie tiesiog vaidina, kad jie tą nori padaryti, bet Seimas gali nepritarti, tada jie sakys, kad galbūt jų pačių kolegos nebalsavo dėl sprendimų rengti pirmalaikius rinkimus. Čia nereikia žaisti“, – Eltai komentavo LVŽS lyderis.
Jis kartojo, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai galėtų būti surengti kitu būdu, tai yra išreiškus nepasitikėjimą Vyriausybe.
„Jeigu jūs iš tikrųjų norite neeilinių rinkimų, tai tokiu atveju nesimaivykite, o padaryti veiksmus, kurie užtikrina, kad prezidentas paskelbtų rinkimus. O tai dabar yra juokinga viso to klausyti“, – į konservatorius kreipėsi valstiečių lyderis.
S.Skvernelis vadina viešųjų ryšių akcija
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis konservatorių partijos siūlymo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir Vyriausybės atstatydinimo nevertina rimtai. Pasak jo, tai panašiau į viešųjų ryšių akciją, nes pirmas žingsnis, sprendžiant susidariusią situaciją, turėtų būti Vyriausybės pasitraukimas.
„Čia ne apsisprendimas yra. Tokių siūlymų registruoti nutarimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų buvo jau turbūt ir praeitoje kadencijoje, kai tu žinai, kad (palaikymo – ELTA) nesurinksi. Pirmas žingsnis Vyriausybės pasitraukimas, o tada Seimo rinkimai kažkada gali būti“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„Tai čia vėlgi viešųjų ryšių akcijas daro, dūmų uždangą pučia ir tokiu būdu bando iš krizės sukeltos pačių išeiti“, – pridūrė jis.
Visgi politikas tikina, kad pirmalaikių Seimo rinkimų siūlymui atsidūrus plenarinių posėdžių salėje, „Vardan Lietuvos“ frakcija šią iniciatyvą greičiausiai palaikytų.
„Greičiausiai, kad palaikysime“, – patikino jis.
G.Paluckas mano, kad Vyriausybė kratosi atsakomybės
socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad tokiu būdu konservatoriai bando suktis iš susiklosčiusios nepatogios situacijos ir perkelti visą atsakomybę dėl kilusio skandalo ant Seimo pečių.
„Gaunasi taip, kad ta atsakomybė yra tiesiog permetama ir perkeliama Seimui – iš pradžių pagalvokite, apsispręskite dėl pirmalaikių rinkimų, tada mes galvosime, ką čia mūsų Vyriausybei daryti“, – Eltai sakė G. Paluckas.
„Nežinau, ar dar ši Vyriausybė jaučiasi atsakinga už tuos pradėtus, tęsiamus darbus, už reformas, ar jau tos atsakomybės nejaučia ir Seimas tampa atsakingas, turi kažkaip išvaduoti Vyriausybę iš įkaito vaidmens, balsuodamas dėl pirmalaikių rinkimų“, – apgailestavo jis.
G. Paluckas negailėjo kritikos TS-LKD pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui dėl pastarojo pareiškimų apie galimą Vyriausybės perkrovimą ir pirmalaikius Seimo rinkimus. Pasak socialdemokrato, ministro svarstymai sukėlė dar daugiau sumaišties, kurios partijos prezidiumas išspręsti nesugebėjo.
„Susidaro įspūdis, kad konservatorių pirmininkas su vienu klausimu įėjo į prezidiumo posėdį, o su kitais išėjo. (...) Išėjo su geležinėmis klumpėmis Seimui, nes Seimui nebus lengva apsispręsti dėl priešlaikinių rinkimų“, – ironizavo politikas.
„Man atrodo, kad šią sumaištį, kurią sukėlė Gabrielius Landsbergis savo tokiais nepasvertais pareiškimais – tai jokios naudos niekam nedavė. Nei Vyriausybės atsakomybės klausimą išsprendė, nei įnešė aiškumo dėl ateities“, – aiškino jis.
Klausiamas, kokios pozicijos dėl pirmalaikių rinkimų laikysis Seimo kairieji, G. Paluckas tikina siūlysiąs partijai iniciatyvą palaikyti.
„Kai ateis laikas balsuoti – mes dar nesame diskutavę rimtai – bet aš frakcijai ir partijai rekomenduosiu palaikyti priešlaikinių rinkimų idėją, nes tokioje sumaištyje, kokioje esame dabar, jeigu ji tęsis toliau, nevyks jokių svarbių valstybės valdymo darbų“, – aiškino jis.
A.Mazuronis mato šantažą
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis mano, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), siūlydami surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, šantažuoja mažuosius valdančiosios koalicijos partnerius. Pasak politiko, parlamento daugumos santykiai jau ilgą laiką aižėjo, todėl, jo manymu, konservatoriai tokiu būdu bando
„Situacija valdančiojoje daugumoje yra kunkuliuojanti iki virimo temperatūros ir man toks jausmas, kad pirmalaikių rinkimų idėja yra gąsdinimas ir šantažas mažiesiems koalicijos partneriams“, – Eltai sakė „darbietis“.
„Man atrodo, kad priešlaikinių rinkimų idėja yra žinutė valdančiosios koalicijos partneriams, kad žiūrėkite – mes galime padaryti (paleisti Vyriausybę – ELTA) ir jums tai bus ženkliai skausmingiau nei mums. Galbūt Laisvės partijai taip norima parodyti“, – aiškino jis.
Be to, A. Mazuronis TS-LKD iniciatyvoje pasigenda logikos – anot jo, pirmiausiai Vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti, o rinkimų imtis reikėtų jau po to. Todėl, tęsė jis, tokia įvykių seka tik įrodo, kad vyksta „politinis žaidimas ir galios demonstravimas“.
„Aš esu įsitikinęs, kad vien tai, jog pasirinkta tokia procedūra – pirmiau siūlyti priešlaikinius rinkimus, paskui, jeigu nepavyks, Vyriausybei atsistatydinti... Man atrodo, normaliai situaciją suvokiantys politikai visų pirma atstatydintų visą Vyriausybę ir tuomet eitų į parlamentą su pirmalaikių rinkimų idėja“, – svarstė Darbo partijos lyderis.
„Veiksmų seka aiškiai indikuoja, kad vyksta labiau politinis žaidimas ar galios demonstravimas, šantažas, bet ne kažkoks realių sprendimų modeliavimas“, – pridūrė politikas.
Visgi, klausiamas, ar „darbiečiai“ palaikys TS-LKD siūlymą, A. Mazuronis neskubėjo atsakyti ir nurodė, kad partija šiuo klausimu turės padiskutuoti.
„Tai per rimtas klausimas, kad galėčiau atsakyti visos frakcijos ar partijos vardu. Bet neatmetu galimybės, kad svarstytume palaikyti tokią idėją“, – sakė Seimo narys.
Sudrebino J.Šiugždinienės sostą
Kaip ELTA anksčiau skelbė, prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Ministrė savo išlaidų pagrįsti čekiais negalėjo, tačiau paviešino Kauno savivaldybei pateiktas ataskaitas. Tai neišsklaidė abejonių nei opozicijai, nei daliai valdančiosios koalicijos atstovų.
Nors premjerė I. Šimonytė kartojo pasitikinti J. Šiugždiniene, ketvirtadienį ministrė paskelbė Vyriausybės vadovei įteikusi atsistatydinimo pareiškimą. Kaip numato įstatymas, premjerė dėl sprendimo, ar patenkinti ministro prašymą jį atstatydinti, turėtų apsispręsti per penkias darbo dienas.
Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys pripažįsta taip pat negalintys pagrįsti visų deklaruotų išlaidų čekiais.
Įsisiūbavus buvusių savivaldybių tarybų narių kanceliarinių lėšų panaudojimo skandalui, apie pasitraukimą iš pareigų pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis. Anksčiau Kauno vicemeru dirbęs P. Mačiulis teigė negalinti naudojęsis tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, tačiau dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, neturi.
Prezidentas ragino į skandalą įsivėlusius ministrus sekti jo patarėjo pavyzdžiu.
