„Sutinku su prezidentu, kad jei ši Vyriausybė padarys sprendimus ir tie trys ministrai bus atstatydinti ir po to bus daromi kiti sprendimai, kurie susiję su reformomis ir kitais nespręstais dalykais, tai tokiu atveju mums Vyriausybė yra reikalinga“, – „Žinių radijui“ teigė valstietis.
„Bet, tą pasakė prezidentas ir aš galiu tai pakartoti, kad jei to nebus, tai lieka vienintelis kelias – visos Vyriausybės atstatydinimas ir politinės situacijos perkrovimas“, – sakė jis, dar kartą pakartodamas, kad geriausiai būtų 2024 m. Seimo rinkimus pasitikti su perkrautu Ingridos Šimonytės Ministrų kabinetu.
„Jeigu ši Vyriausybė perkraudama ir pakeisdama vieną ar kitą ministrą sugebės išgyventi, tai tokiu atveju Lietuvai būtų naudingiausia“, – apibendrino jis.
Kaip ELTA anksčiau skelbė, klausimai dėl ministrės J. Šiugždinienės kilo po to, kai prieš savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė, dirbdama Kauno savivaldybėje, galimai piktnaudžiavo tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis ir įsisavino beveik 14 tūkst. eurų. Vėliau viešojoje erdvėje panašiame kontekste atsidūrė dar du ministrai, kurie dirbo laikinosios sostinės savivaldoje – Gintarė Skaistė bei Simonas Kairys.
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad, nepaisant Ministrų kabinetą šiuo metu purtančių skandalų, nepasitikėjimo procedūros inicijavimo visai Vyriausybei – reikėtų išvengti.
„Vyriausybė galėtų palengvinti sau veiklą, jeigu reaguotų į situaciją. Jeigu bus elgiamasi taip, kaip yra dabar, labai galimas dalykas, kad opozicija konsoliduosis ir skelbs nepasitikėjimą visai Vyriausybei apskritai“, – ketvirtadienio vakarą LRT televizijai teigė G. Nausėda.
„Tai ar mums šito šiandieną reikia? Mano atsakymas yra – ne, mums šito nereikia. Todėl turime šito išvengti“, – pridūrė jis.
Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti motyvuoto nutarimo projektą, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe.
Nepasitikėjimo Vyriausybe klausimo nagrinėjimo Seimo posėdyje metu Seimo nariai gali paklausti visus ministrus, suteikiant galimybę ministrams atsakyti.
Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
