Pirmiausia krūpteli (nors pati buvusi prezidentė siūlė nustoti krūpčioti) išgirdęs žodžių junginį „prie manęs“, primenantį machorka prasmirdusį komisariatą žaliai dažytomis sienomis.
O paskui imi svarstyti: o tai kaip būtų D.Grybauskaitės laikais? Ir tų pasvarstymų – ne vienas.
Gal tokio A.Tapino ir jo čekių istorijos „prie D.Grybauskaitės“ nebūtų buvę? Visai įmanoma. Pamėginęs kišti nagus prie išlaidų deklaracijų jis pats per juos greitai būtų gavęs. Juk ir dabar dėl paties A.Tapino finansinės veiklos kyla daug klausimų, bet visi nuo jo – lyg nuo žąsies vanduo.
„Prie D.Grybauskaitės“ ant A.Tapino būtų užsiundyta Specialiųjų tyrimų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, o gal net Valstybės saugumo departamentas.
Gali būti ir taip, kad suuodusi, jog kažkoks ministras praeityje pasišildė rankas prie valdiškų pinigų, D.Grybauskaitė ištrauktų kokią pažymą ir pamojuotų jam prieš nosį. Ministras beregint atsistatydintų vien už niekingas pinigų sumas, išleistas degalams.
O jei ministras dar būtų buvęs nepalankus D.Grybauskaitės sąjungininkams konservatoriams, nereikėtų nė pažymos. Juk galvų kapojimo politika buvo jos arkliukas. Pjudymas būtų toks, kad paskui iš posto išlėkusiam ministrui nė tarybos nario kėdė provincijos savivaldybėje nesišviestų.
„Prie D.Grybauskaitės“, kai vešėjo principas „skaldyk ir valdyk“, prasižengėlio partijoje (žinoma, ne konservatorių) galėjo užvirti tokios rietenos, kad iš tos partijos būtų likę tik skutai.
Apie visa tai užuolankomis užsiminė ir pati D.Grybauskaitė: „Juridiškai, matyt, pažeidimų didelių gal ir nėra, bet čia, aišku, kiekvienu atveju skirtingai. Be jokios abejonės, kuo aukščiau politikas yra, tuo moralinė, asmeninė atsakomybė yra didesnė – asmeninė, ne tiktai partinė, ne tik politinė, bet asmeninė taip pat.“
Būtent. Pastatytas prie sienos kiekvienas atsako asmeniškai.
Užteks žaisti demokratiją ir nustokime krūpčioti.
