Tokie Migracijos departamento sprendimai, kuriuose nurodoma, kad asmenys, kurie klausimyne atsakė, kad Krymas priklauso Rusijai, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai kuriais atvejais sukelia pareiškėjams rimtų pasekmių: pavyzdžiui, žmogus jau keliasdešimt metų gyvena Lietuvoje, turi užaugintų vaikų, darbą, o priėmus tokį sprendimą privalo palikti Lietuvą.
Neretai žmonės skunduose nurodo, kad taip atsakė į klausimyne esantį klausimą, nes neteisingai jį suprato, t. y. manė, kad klausiama, kam faktiškai priklauso Krymas. Kad buvo neteisingai suprastas klausimas, jų teigimu, įrodo neigiamas atsakymas į kitą klausimą dėl pritarimo Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje.
Nagrinėdamas tokias bylas, teismas remiasi suformuota administracinių teismų praktika, kad Migracijos departamentas konkrečiu atveju turi nurodyti priežastis, paskatinusias priimti tokį sprendimą. Teismas yra konstatavęs, kad būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjant tokias bylas kiekvienu atveju turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmens teisės į privatų gyvenimą ir viešojo intereso užtikrinti valstybės saugumą. Atvejais, kai tokio vertinimo trūko, teismas priėmė pareiškėjams palankius sprendimus.
Po pareiškėjams palankių teismo sprendimų priėmimo daugėja atvejų, daugėja atvejų, kai tarp pareiškėjo ir Migracijos departamento sudaroma taikos sutartis: pareiškėjas atsiima teismui paduotą skundą, o Migracijos departamentas įsipareigoja peržiūrėti priimtą sprendimą.
