Nors partijos prezidiume tik trys konservatoriai tokiam siūlymui nepritarė, vis garsiau jam priešinasi frakcijos nariai Seime, nurodantys, kad partijos „vėzdo“ nebijo – nei galimų įvairių sankcijų, nei išmetimo iš partijos, balsavus prieš partijos pirmininko ir prezidiumo valią.
Be to, neatmetama, kad birželio 6 dieną planuojamu parlamento narių balsavimu dėl pirmalaikių Seimo rinkimų gali spręstis ir paties partijos pirmininko likimas.
Partijos vėzdo nebijo
Ilgametis konservatorių partijos narys Antanas Matulas partijos pirmininko G.Landsbergio ir premjerės Ingridos Šimonytės sumanymą vadina nelogišku ir be jokio pagrindo.
„Tai, kad šiandien jie siūlo paleisti parlamentą ir Vyriausybę, mane asmeniškai labai nuvylė. Tai vertinu kaip nepatirtį, jaunatvišką ištvermės trūkumą. Kitaip sunku paaiškinti, kodėl siūlomas tas sprendimas“, – kalbėjo A.Matulas.
Nors konservatorių lyderiai dar svarsto, ar balsavimas „už“ pirmalaikius Seimo rinkimus frakcijos nariams bus privalomas, ar ne, A.Matulas teigė nebijantis balsuoti prieš partijos pirmininko valią.
„Tvarka partijoje turi būti, bet aš jau nieko nebijau. Mano manymu, tai visiškai nelogiškas sprendimas. Aš, po šešių kadencijų, laimėtų vienmandatėje apygardoje, esu apsisprendęs daugiau nekandidatuoti į parlamentą. Atėjo laikas naujiems, jauniems žmonėms.
Todėl man tokios baimės, kad į sąrašą mane įtrauks aukščiau ar žemiau, nėra. Bet dėl teisybės, piktumo labui, jeigu tikrai toliau bus elgiamasi nelogiškai, gal ir pabandysiu laimėti septintą kadenciją kaip neutralus kandidatas – keršto labui. (...)
Tas vėzdas, kuris buvo panaudotas prieš Mykolą Majauską ar prieš kitus, anksčiau ar vėliau sugrius, nes matau, kad daugiau nei pusė frakcijos narių viešai nepritaria šitam sprendimui, o ne viešai – gal du trečdaliai“, – nurodė konservatorius.
Anot jo, tik viešumoje konservatorių lyderis teigia, kad frakcijoje yra pritarimas šiai idėjai.
A.Matulas pasakojo, kad nemaža dalis konservatorių frakcijos narių trečiadienį vykusiame pasitarime pasisakė prieš, o tylioji dauguma, kuri posėdžio metu nekalbėjo, užkulisuose taip pat pasako, kad nemato pagrindo pirmalaikiams rinkimams, jaučia pareigą tęsti darbus.
Paklaustas, kaip į jo išdėstytus argumentus reagavo partijos lyderiai, A.Matulas nurodė, kad jo pasisakymo jie nelabai ir klausėsi.
„Lyderiai tuo metu kažką burbuliavo, nes aš kitame stalo gale sėdėjau. Paprašiau, kad galiorka patylėtų, kai šneka kitas žmogus, nes mums taip buvo pasakyta, kai jie kalbėjo – tai aš irgi tą pačią retoriką panaudojau.
Jeigu aš būčiau prisidirbęs, tai gal ir tylėčiau, bet šiuo atveju neturiu dėl ko tylėti. Mano giliu įsitikinimu, pagrindo atsistatydinti ir griauti koaliciją nėra“, – pabrėžė konservatorius.
Klausimas dėl G.Landsbergio likimo
Balsuoti prieš pirmalaikius rinkimus ketina ir konservatorius Audronius Ažubalis, nurodęs, kad situaciją vertina iš valstybės, o ne partinių pozicijų. Anot jo, jeigu dabar keistųsi valdžia, daug valstybei svarbių darbų iškiltų rizika – tiek sinchronizacijos projektui, tiek rengiamai karinei infrastruktūrai.
„Šiuo metu vyksta intensyvūs darbai, ruošiama infrastruktūra dviem batalionams Rūdninkų poligone. Neaišku, kaip būtų, jeigu ateitų kiti ir būtų sumaištis, kai mes norime vokiečių brigados ir manome, kad turime infrastruktūrą pastatyti iki 2025 metų“ – dėstė A.Ažubalis.
Be to, politikas pabrėžė, kad frakcija neturi įgaliojimų tokiu svarbiu valstybei klausimu priimti sprendimus – tai turėtų spręsti partijos taryba, o jau joje balsai dėl pirmalaikių rinkimų galėtų pasiskirstyti įvairiai.
A.Ažubalis neatmeta ir galimybės, kad, skirtingoms nuomonėms įsisiūbavus ir frakcijai nepritarus partijos pirmininko siūlymui, gali spręstis ir paties G.Landsbergio tolesnis likimas šiame poste.
„Viskas priklausys nuo situacijos, kaip ji vystysis toliau. Jeigu ji eis žemėjimo kryptimi ir vels valstybę į didesnę krizę, jei nebus pasiūlyta racionalių kelių, kaip išeiti ir įveikti tą krizę – tada, manau, natūralu, kad tokie klausimai gali kilti“, – kalbėjo konservatorius.
Ž.Pavilionis: „Sąjungininkai tikisi, kad įgyvendinsime susitarimus“
Savo ruožtu Žygimantas Pavilionis teigė negalintis pritarti partiečių sumanymui pirmiausiai dėl Lietuvos įsipareigojimų sąjungininkams ir artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.
Ž.Pavilionis teigė net sulaukiantis užsienio valstybių partnerių klausimų ir raginimų nesielgti taip neatsakingai.
„Kai nesame laimėję karo, nesame pasiekę sprendimų, kurių pradžia gali būti sudėta Vilniuje – kaip dėl Ukrainos narystės NATO, tai pirmalaikiai rinkimai yra labai neatsakinga.
Sąjungininkai, su kuriais aš dirbu, tikisi, kad ne tik būsime pasiruošę Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, bet ir galėsime įgyvendinti tuos projektus, kurie yra labai svarbūs tiek Vokietijai, tiek JAV, tiek Jungtinei Karalystei, tiek pačiai Ukrainai, dėl kurios mes kovojame.
Jie patikėjo mūsų užsienio ir saugumo politika, daugelis tų šalių keičia savo politiką atsižvelgiant į mūsų nuostatas – pažiūrėkite į Vokietijos ar net G7 siūlymus Kinijos atžvilgiu“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Anot jo, Lietuva visomis spalvomis prašo Vokietijos karių buvimo čia, tačiau dabar, Vyriausybei pasitraukus, ir šis klausimas gali pakibti ore.
„Tai yra karinė jėga, kuri nori Lietuvoje sukurti savo buvimo sėkmę. Įrodyti vokiečių visuomenei, kad verta ir teisinga kurti karinius raumenis ir saugoti tokius, kaip lietuvius.
Jeigu partneriai, kurie to prašė ir faktiškai jau įtikino Vokietiją judėti ta kryptimi, patys pasitraukia iš žaidimo, tai vokiečiai klausia – tai su kuo mes dirbsime?
Tie žmonės, kurie galiausiai mus išgirdo, patikėjo mumis, labai tikisi, kad mes patys savęs iš žaidimo neeliminuosime“, – pasakojo Ž.Pavilionis.
J.Razma: pirmalaikiai rinkimai – sumaištis valstybėje
Konservatorius Jurgis Razma tiek partijos prezidiume, tiek frakcijos posėdyje ragino kolegas nepalaikyti pirmalaikių Seimo rinkimų – esą net pareiškė, kad vadovybė jį gali išmesti iš partijos, bet jis balsuos prieš.
„Pasakiau, kad neketinu balsuoti už tą projektą – vis tik jeigu esi tvirtai įsitikinęs, kad negeras sprendimas, tai jokie privalomi balsavimai neprivers manęs balsuoti“, – pasakojo J.Razma.
„Pirmalaikiai rinkimai yra sumaištis valstybėje, visi darbai sustoja. Geopolitinė situacija aplink mus šiandien pakankamai sudėtinga – per didelė prabanga organizuoti pirmalaikius rinkimus“, – savo poziciją aiškino įtakingas konservatorius.
Visgi, J.Razma linkėjo partijos pirmininkui G.Landsbergiui nepriimti frakcijos narių galimo balsavimo prieš pirmalaikius rinkimus kaip nepasitikėjimo pačiu pirmininku.
„Nemanau, kad pagal vieną balsavimą dėl kažkokios, kad ir labai svarbios, partijos pirmininko pozicijos gali skelbti pasitikėjimą ar nepasitikėjimą. Niekas taip klausimo neformuluoja ir neįsivaizduoju, kad kas jį taip iškeltų.
Ir pirmininkui linkėčiau taip situacijos nevertinti“, – dėstė jis.
