Seimo frakcijų deleguoti atstovai sutarė savivaldoje atsisakyti vadinamųjų kanceliarinių išmokų, savivaldybių tarybų nariams mokėti fiksuotą atlyginimą, kuris siektų penktadalį mero algos.
Dėl ko sutarta?
Iniciatyvos spręsti problemą visiems kartu galiausiai ėmėsi pati V.Čmilytė-Nielsen. Ji vylėsi, kad Seimas galėtų patobulinti teisėkūros bazę ir priimti reikiamus pokyčius dar iki šių metų birželio vidurio.
„Šiandien su frakcijų seniūnais ir atstovais sutarėme, kad pagal išsakytas pastabas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras šiek tiek pakoreguos pradinį projektą ir iki pirmadienio lauksime frakcijų pastabų.
Jei viskas iš esmės tiks, manyčiau, kad šitą įstatymo pakeitimą bus galima registruoti jau pirmadienį. Tikiuosi, kad po juo bus visų frakcijų atstovų parašai.
Šiandien nuotaika buvo tikrai labai konstruktyvi ir galėtume netgi pateikti jį neeilinio posėdžio metu, kuris planuojamas birželio 1 dieną“, – nurodė V.Čmilytė-Nielsen.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, liberalas Ričardas Juška papasakojo, dėl kokių pagrindinių pokyčių kol kas sutarta.
„Į salę eis pasiūlymas apmokėti savivaldybių tarybų nariams 20 proc. mero darbo užmokesčio. Jis bus mokamas kaip darbo užmokestis, taip vadinamos kanceliarinės išlaidos, kurios yra veiklos aptarnavimo išlaidos, jų išvis bus atsisakoma ir jų nebus mokama tarybos nariams.
Žodžiu, „čekučių“ nereikės nei rinkti, nei sienų tapetuoti“, – dėstė R.Juška.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė informavo, kad valstiečiai ketina pateikimo stadijoje palaikyti tokį pasiūlymą, tiesa, neatmeta, jog padiskutavus su kolegomis gali atsirasti ir naujų siūlymų, korekcijų.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė.
„Dėl bendro principo kaip ir pritariame. Aišku, kai visi frakcijos nariai peržiūrės (dokumentą), matomai, kiekvienas įvertins ir, jeigu turės pasiūlymų, mes juos diskutuosime. Bet iš principo mes pritariame, kad šitą klausimą reikia išdiskutavus kuo greičiau spręsti ir suvienodinti tas tvarkas“, – sakė ji.
Kilo skandalas
Politinę krizę šalyje sukėlė visuomenininko Andriaus Tapino nuosekliai, nagrinėjant vieną savivaldybę po kitos, atliekamas savivaldybių tarybų lėšų įsisavinimo tyrimas.
Didžiausias nepasitenkinimas kilo paaiškėjus, kad galimai neskaidriai lėšas naudojo ir trys anksčiau Kauno miesto savivaldybės taryboje dirbę ministrai – Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys.
Iškėlus klausimus dėl jų galimai neteisėtai švaistytų kanceliarinių lėšų, konservatorių partijos prezidiumas priėmė sprendimą siūlyti Seimui surengti pirmalaikius rinkimus. Jeigu parlamentas apsispręs kitaip, tuomet būtų svarstoma dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Tokia iniciatyva sutinkama nevienareikšmiškai – valdantieji liberalai sako, kad Seimas turėtų apsispręsti dėl tokio siūlymo tik po NATO viršūnių susitikimo. Tuo metu Laisvės partija nurodo esanti atvira diskusijoms.
Opozicija tvirtina, kad Vyriausybė, siūlydama perkrauti visą valdžios sistemą, kratosi politinės atsakomybės dėl į skandalą įsivėlusių ministrų, todėl Seimo mažumos atstovai ragina Ministrų kabinetą trauktis.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį Seimo frakcijų vadovams išsiuntė kvietimą susitikti dėl siūlymo rengti pirmalaikius parlamento rinkimus dar šį rugsėjį. Visgi, opozicijai nesutikus dalyvauti, posėdis neįvyko.
Skandalo įkarštyje švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė pripažino negalinti dokumentais pagrįsti savo išlaidų, dirbant Kauno miesto savivaldybėje, todėl politikė pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kurį pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė perdavė prezidentui Gitanui Nausėdai.
Šalies vadovas antradienį patenkino švietimo ministrės atsistatydinimo pareiškimą.
