Jo pavardė šiomis dienomis ne kartą buvo paminėta Anykščių L. ir S.Didžiulių bibliotekoje, kurios darbuotojai nusprendė atvirkščiai: teatras svarbesnis už gyvenimą.
Nepaisydami kultūros ministro S.Kairio raginimų pailsėti nuo rusų meno kūrinių, kol Ukrainoje krinta Rusijos bombos, anykštėnai ėmė ir surengė parodą apie garsiausią M.Tenisono mokinį – mimą ir režisierių G.Mackevičių.
„Labiausiai jis vertinamas kaip teatro novatorius, kuris, dirbdamas užsienyje, savo unikalia kūryba praturtino pasaulinę teatro istoriją“, – rašoma parodos pristatyme, nutylint, kad čia minimas užsienis – Rusija.
Garsiausius savo spektaklius G.Mackevičius sukūrė Maskvoje, bet tai galima suprasti – 1972 metais, kai protestuodamas prieš sovietinį režimą Kauno muzikinio teatro sodelyje susidegino R.Kalanta, valdžios funkcionieriai sustabdė M.Tenisono suburtos pantomimos trupės veiklą, o artistai išsiskirstė.
Tiesa, gal nedaug kas žino, kad įleidęs šaknis Rusijos sostinėje lietuvis menininkas ten išsivežė ir tuomet devynmetį savo sūnų Ernestą. Trečią klasę Maskvoje pradėjęs lankyti ir iki vidurnakčio intelektualių tėvo svečių pokalbių prirūkytame kambaryje klausydavęs berniukas vėliau tapo garsiu Kremliaus propagandinių televizijų žurnalistu.
2014-ųjų balandį E.Mackevičius slaptu Rusijos prezidento V.Putino įsakymu buvo apdovanotas Draugystės ordinu „už profesionalumą ir objektyvumą nušviečiant Krymo įvykius“.
Beje, dėl E.Mackevičiaus teisę dirbti su slapta informacija prarado ir politinę karjerą turėjo baigti praėjusios kadencijos Seimo vicepirmininkas M.Bastys. Paaiškėjo, kad šie abu veikėjai kone kiekvieną vasarą susitikdavo Palangoje, „Auskos“ viešbutyje, vykdavusiame festivalyje „Atvira jūra“.
Gal Kremliaus tiesų skleidėjui atvira ir Anykščių biblioteka?
