Vytautas Bruveris. Nuo tragikomedijos iki visiškos sumaišties: kokie bus pokyčiai valdžios viršūnėse?

2023 m. gegužės 27 d. 11:26
Vytautas Bruveris, ELTA vyriausiasis redaktorius
Kaip būsima didžiausia Lietuvos politinė pergalė ir valstybės tarptautinio prestižo viršūnė liaupsintas NATO viršūnių susitikimas Vilniuje gali virsti karčiu geopolitiniu šalies pralaimėjimu.
Daugiau nuotraukų (5)
Taip neoficialiuose pokalbiuose vis garsiau nuogąstauja aukščiausi mūsų politikai, tvirtindami, kad Lietuvai ir jos sąjungininkėms nesiseka suderinti tvirto ir aiškaus Aljanso pareiškimo dėl Ukrainos narystės NATO. Esą bene labiausiai tai stabdo Vašingtonas.
Tvirtinama, kad JAV tebesilaiko savo strategijos neperspausti konfrontacijos su Rusija, o aiškus NATO įsipareigojimas ir narystės planas Ukrainai būtų pernelyg rizikingas.
Bet kokiu atveju mūsų politikai konstatuoja, kad jeigu Aljansas nepasisakytų dėl Ukrainos šitaip aiškiai, kaip norėtų susitikimo šeimininkai, o tiktai pamaišytų šakėmis vandenį, tai būtų skaudus pralaimėjimas ne tik Kijevui, bet ir Vilniui.
Jeigu dar galima guostis, jog kol kas neaišku, ar Lietuva tikrai sulauks tokio tarptautinio smūgio, daug tvirčiau galima prognozuoti, kad iškart po NATO viršūnių susitikimo šalies laukia griūtis vidaus politikoje.
Dešiniųjų viršūnės – pats partijos lyderis G.Landsbergis ir premjerė I.Šimonytė – tvirtai tebesilaiko plano nuversti savo Vyriausybę.
Pirmiausia Seimui bus pateiktas nutarimas dėl pirmalaikių parlamento rinkimų surengimo. Jis greičiausiai nebus patvirtintas.
Tuomet premjerė I.Šimonytė paskelbs atsistatydinanti, o kartu su ja išsiskirstys ir visa Vyriausybė. Tai kone automatiškai reiškia, kad griūva ir dabartinė valdančioji koalicija.
Šitaip skamba pagrindiniai ir kol kas aiškiausi dešiniųjų plano reaguojant į vadinamąjį savivaldos čekiukų skandalą punktai.
Kitkas – jau tik klausimai, į kuriuos atsakymų, akivaizdu, negali pateikti netgi patys to plano autoriai.
Ar I.Šimonytė sutiks vėl kandidatuoti į premjerus? Ji pati ir kiti įtakingi dešinieji kol kas lyg ir leidžia suprasti, kad greičiausiai sutiks.
Tuomet dabartinės valdančiosios partijos turėtų pateikti jos kandidatūrą prezidentui ir kartu suderinti naują Vyriausybės programą bei koalicijos sutartį.
Bet ar valdančioji koalicija, dabar baigianti persipjauti, galės susitarti net ir dėl šių pirmųjų žingsnių?
O kokį žaidimą imtų žaisti Prezidentūra, kuri, be abejo, pasistengtų maksimaliai pasinaudoti tokia auksine proga kuo labiau sumurdyti pagrindinius politinius oponentus?
Ar prezidentas G.Nausėda, pavyzdžiui, tikrai pritartų I.Šimonytės kandidatūrai ir nepasistengtų dešiniųjų spausti pateikti ką nors kitą? Labiausiai tokią figūrą, kuri būtų nenaudinga ir nenorima dabartinėms konservatorių viršūnėms? Tarkime, krašto apsaugos ministrą A.Anušauską?
Dešiniųjų lyderiai jau pradėjo signalizuoti apie tokius scenarijus ir skelbia, kad prezidentas ir galimi potencialūs jo „nuleisti“ kandidatai turėtų paklusti Konstitucijai ir politinei praktikai. Taigi esą turėtų teikti tai, ką pasiūlytų konservatoriai.
Kita vertus, net paskyrus I.Šimonytę ir naujus ministrus reikėtų Seime patvirtinti naują Vyriausybės programą. Jos du kartus nepatvirtinus atsivertų kelias į pirmalaikius Seimo rinkimus.
O gal prieš tai dar būtų mėginama sudaryti ir naują valdančiąją koaliciją konservatorius dabartiniams jų koalicijos partneriams mėginant palikti už borto.
Dar neaiškesnis klausimas: o kas bus, jei I.Šimonytė nebesutiks vėl sėsti į premjero kėdę?
Dairantis po dešiniųjų stovyklą kitos tokios figūros, kuri turėtų įtikinamą ir pakankamą svorį, tiesiog nematyti.
Perspektyviausiai šiuo požiūriu atrodo tiktai dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė.
Konservatorių vadovybė užsimena ir apie tai, kad galėtų ieškoti nepolitinės, „techninės“ kandidatūros už Seimo ir politikos ribų.
Tačiau tokios kalbos tik dar labiau paryškina aklavietę, kurioje tokiu atveju atsidurtų ne tik dešinieji, bet ir visa valstybė. O už tos aklavietės žioji pirmalaikių rinkimų duobė.
Vis dėlto dešiniųjų lyderiai demonstruoja, kad esą nebijo tų rinkimų ir tai tikrai nėra jų blefavimas ar visų šantažavimas.
Šią savaitę Seimo frakcijos posėdyje konservatorių vadovybės atstovai aiškino, kad pirmalaikiai rinkimai partijai netgi būtų pats naudingiausias scenarijus.
Esą, kaip rodo ir visuomenės nuomonės apklausos, būtent dešinieji būtų tarp tų rinkimų favoritų, be to, kovai dėl mandatų jie turi ir pakankamai lėšų, ir kitų išteklių.
Tuo metu kitos politinės jėgos esą būtų užkluptos netikėtai, nepasirengusios – netgi favoritais save laikantys socialdemokratai.
Tačiau tokie samprotavimai sulaukė itin piktos kai kurių konservatorių frakcijos narių reakcijos ir linkėjimų „sugrįžti iš kosmoso“.
Netgi kai kurie įtakingiausi partijos vadovybės atstovai badė pirštu į faktą, kad dabartinė partijos elgsena kelia sumaištį net ištikimiausių jos rinkėjų gretose.
Taigi konservatorių stovykloje garsėja raginimai vis dėlto nusiraminti ir nebesiūbuoti nei partijos, nei valstybės laivo.
Skamba ir raginimai pirmiausia pačiam G.Landsbergiui atsistatydinti iš partijos pirmininko posto arba bent pasitikrinti pasitikėjimą ir pačiam „persikrauti“.
Žodžiu, neatmestina, kad vienintelis šios audros rezultatas gali būti nesėkmingas Seimo balsavimas dėl pirmalaikių rinkimų, po kurio ir I.Šimonytė, ir visi kiti vis dėlto liks savo vietose.
Aišku, po to ir konservatoriai, ir visa valdžia atrodys dar tragikomiškiau nei dabar.
Bet gal toks rezultatas būtų geresnis už tą sumaištį ir nežinią, į kurią visus toliau grasina nuvesti dabartiniai dešiniųjų vairininkai?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.