Krizdirbiais pravardžiuojamų konservatorių vedlio Gabrieliaus Landsbergio ir premjerės Ingridos Šimonytės bandymas supurtyti politinę šalies sistemą pirmiausia gali iš postų išversti juos pačius.
Vyriausybės vadovė žada trauktis po liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Tiesa, politikos užkulisiuose svarstoma, kad jei I.Šimonytei pavyktų „susitvarkyti su nervais“, tikėtina, jog būtent ją būtų siūloma premjere skirti iš naujo.
Bet tuomet esą vargu ar Vyriausybėje rastųsi vietos užsienio reikalų ministrui G.Landsbergiui. Be to, nežinia, ar keliama suirutė jam nekainuos ir partijos lyderio posto.
Pats G.Landsbergis irgi leido suprasti, kad balsavimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų bus ir savotiškas pasitikėjimo juo testas.
Atsirado ir drąsuolių
Nors dauguma konservatorių maištininkų burnoja tik siauruose bičiulių būreliuose prie alaus, atsiranda ir drąsesnių.
Antai Sveikatos reikalų komitetui vadovaujantis Antanas Matulas krizdirbius į šuns dienas išdėjo ne tik uždarame frakcijos posėdyje, bet ir viešai.
Politikos veteranas pareiškė esąs nusivylęs nelogišku partijos lyderių elgesiu, kurį esą nulėmė patirties bei jaunatviškos ištvermės trūkumas.
A.Matulas tikina, kad nebalsuos už pirmalaikius rinkimus, net jei toks balsavimas bus privalomas.
Šešis kartus vienmandatėje apygardoje į Seimą išrinktas politikas net turi keršto planą: „Esu apsisprendęs daugiau nekandidatuoti į parlamentą.
Atėjo laikas naujiems, jauniems žmonėms. Todėl man tokios baimės, kad mane į sąrašą įtrauks aukščiau ar žemiau, nėra.
Bet dėl teisybės, piktumo labui, jeigu toliau bus elgiamasi nelogiškai, gal ir pabandysiu laimėti septintą kadenciją kaip neutralus kandidatas – iš keršto.“
Veteranai – sugluminti
Partijos vadovų esą nelogiški veiksmai nustebino ir iš aktyvios politikos pasitraukusią buvusią Seimo vadovę konservatorę Ireną Degutienę. Ji mano, kad laiku įvykęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pasitraukimas būtų nesukėlęs dabartinių pasekmių, kurios veda nežinia kur.
Abejonių dėl siūlymo paleisti Seimą neslepia ir parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma. Jis mano, kad taip be reikalo keliama sumaištis.
Tarp kritikų garsiai skamba ir buvusio užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio balsas.
Anot jo, nei prezidiumas, nei frakcija neturi įgaliojimų spręsti tokių svarbių dalykų, tik taryba, o joje balsai dėl pirmalaikių rinkimų galėtų pasiskirstyti įvairiai.
A.Ažubalis jau netgi ir garsiai svarstė, kad jei frakcija nepritars G.Landsbergio siūlymui, tokiu atveju gali spręstis pastarojo likimas partijos vadovo poste: „Jei situacija eis žemėjimo kryptimi ir vels valstybę į didesnę krizę, jei nebus pasiūlyta racionalių kelių, kaip išeiti ir įveikti tą krizę, tada, manau, natūralu, kad tokių klausimų gali kilti.“
Siūlo gydytis rimtai
Kad valdančiosios partijos viduje aistros kunkuliuoja, išduoda ir konservatoriaus Mindaugo Skritulsko siūlymas. Jis ragino nesustoti pradėjus skaidrinimo vajų.
„Skaidrintis, tai skaidrintis: reikia tai daryti nuosekliai ir iki galo! Keista, tačiau siūlant gydyti Lietuvos politinę sistemą pamirštama, kad politinės partijos taip pat yra neatsiejamos nuo šios sistemos. Ir, ko gero, tai yra jos kertinės dalys.
Todėl be politinių partijų išskaidrinimo ir perkrovimo politinė sistema nebus iki galo pagydyta“, – dėstė M.Skritulskas ir priminė, kad pirmieji turėtų pasitikrinti partijų vadai, ar jie vis dar turi pasitikėjimą.
Scenarijai neaiškūs
Reaguodami į iš apačių sklindančius nerimo signalus vėlų ketvirtadienio vakarą G.Landsbergis bei I.Šimonytė laišku kreipėsi į partijos narius. Jie dar kartą paaiškino, kodėl būtina gauti naują rinkėjų pasitikėjimo mandatą.
Ar jis atitektų dabar valdžioje esančioms partijos, ar kitoms ir kokie galimi scenarijai po I.Šimonytės atsistatydinimo, dešiniųjų strategai viešai kol kas kalba mažai.
G.Landsbergis yra tik užsiminęs, kad jei politinės sistemos supurtymas nesibaigtų naujais Seimo rinkimais, įmanomas variantas, kad premjere ir vėl galėtų būti siūloma I.Šimonytė ir nauja-sena Vyriausybė.
Prezidentūra galimų scenarijų kol kas nekomentuoja.
Tiesa, kalbama, kad atrankos į Vyriausybę slenksčio gali neįveikti ne tik G.Landsbergis, bet ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, taip pat žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
