„Vertinant oficialią statistiką, šios nusikalstamumo srities mastą reikia vertinti labai kritiškai. Reikia turėti omenyje, kad tokio pobūdžio nusikaltimai pasižymi iš tikrųjų labai dideliu latentiškumu“, – tvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė.
Vertinant visų prieš vaikus vykdomų nusikalstamų veikų tendencijas, jos yra gerėjančios. Dar 2018 metais tokių veikų buvo fiksuota 3337, 2019 metais – 2522, 2020 metais – 1720, 2021 metais – 1614, 2022 metais – 1552.
Policijos duomenimis, 73 proc. atvejų prieš vaikus naudojamas fizinis smurtas, 11 proc. atvejų – seksualinis smurtas, 7 proc. – įvykdoma turtinė žala, 5 proc. atvejų – psichologinė prievarta, 4 proc. – nepriežiūra.
„Kalbant konkrečiai apie nusikaltimus, registruotus vaikų atžvilgiu – seksualinio pobūdžio nusikaltimus – kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimas, jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas, išnaudojimas pornografijai, galime matyti, kad ilgalaikiu laikotarpiu mes turime mažėjančią tendenciją.
Vyraujantys nusikaltimai yra tokie, kaip jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas, išžaginimas ir seksualinis prievartavimas. Praėjusiais metais vien tokių nusikaltimų buvo registruota 256“, – skaičiavo E.Maziliauskienė.
Anot jos, tokių nusikaltimų ištyrimo rodiklis svyruoja nuo 74 iki 86 proc.
„Nepaisant to, kad kasmet registruojamas panašus seksualinio pobūdžio prieš vaikus padaromų nusikalstomų veikų skaičius, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog vis daugiau yra nutraukiama tokių tyrimų, nesant nusikaltimo sudėties.
Ką tai reiškia? Iš vienos pusės, skamba nelabai pozityviai, bet iš kitos pusės, tai indikuoja, kad teisėsauga taiko minimalius standartus gautai informacijai apie galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaikus ir pradeda ikiteisminius tyrimus tam, jog būtų išsamiai nustatytos aplinkybės, ištirtas galimas nusikaltimas ir nustatyta tiesa“, – aiškino policijos atstovė.
Tiesa, yra ir nerimą keliančių tendencijų. Kai kurių seksualinio pobūdžio prieš vaikus nusikaltimų mastai šiemet šoktelėjo aukštyn.
„Kalbant apie šių metų tendencijas, matome, kad, palyginus šių metų ir praėjusių metų tą patį laikotarpį, registruojama daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu.
Tikrai padaugėjo ir išžaginimo atvejų, ypatingai matome didėjimą jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo atvejų“, – perspėjo E.Maziliauskienė.
2022 metais sausio-balandžio mėnesiais buvo registruota 16 vaikų išžaginimo atvejų, 2023 metais tuo pačiu metu – 20 atvejų. Šiuo laikotarpiu seksualinę prievartą 2022 metais patyrė 11 vaikų, 2023-aisiais – jau 23 vaikai.
Jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo atvejų 2022 metų sausio-balandžio mėnesiais registruota 46 atvejai, 2023-aisiais tuo pačiu laiku – 67 atvejai. Tiesa, sumažėjo lytinės aistros tenkinimo registruotų atveju – nuo 22 iki 14 tokių registruotų atvejų.
Kalbėdama apie šiais metais pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl šių nusikalstamų veikų, policijos atstovė pasidžiaugė, kad beveik apie 70 proc. atvejų jau yra nustatyti kaltininkai ir jiems pareikšti įtarimai.
„Tai reiškia, kad teisėsauga pakankamai operatyviai identifikuoja tokius asmenis ir izoliuoja juos nuo visuomenės“, – nurodė ji.
„Buvo pateikti siūlymai papildyti Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimą, nustatant papildomą kvalifikuoto nusikaltimo pobūdžius nustatančią dalį ir numatyti griežesnę atsakomybę asmeniui, kuris tvirkinamuosius veiksmus atliko dviem ar daugiau asmenų, tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką arba juos padarė pakartotinai.
Noriu pažymėti, kad įvertinimo metu mes identifikavome, jog eigoje esančiuose ikiteisminiuose tyrimuose daugiau nei 40 proc. identifikavome būtent šiuos požymius, kurie jau galėtų būti vertinami kaip kvalifikuota šio nusikaltimo sudėtis ir galėtų buti taikoma atsakomybė pagal naują siūlomą kodekso dalį“, – dėstė E.Maziliauskienė.
Remiantis policijos pateiktais duomenimis, išskirtos ir aplinkos, kuriose vaikai dažniausiai patiria seksualinį smurtą: 42 proc. seksualinio smurto atvejų vaikas nukenčia nuo pažįstamos aplinkos, 24 proc. – nepažįstamos, 11 proc. atvejų fiksuotas tėvo, 9 proc. atvejų – patėvio vykdytas seksualinis smurtas prieš vaiką.
Policija sudarė ir seksualinio smurto aukos profilį.
Dažniausiai tai būna mokykloje besimokanti 13–15 metų amžiaus mergaitė. Daugiau nei 60 proc. atvejų ji nukenčia nuo pažįstamo asmens, seksualinis smurtas dažniausiai vykdomas vaiko artimoje aplinkoje. Dažniausiai ji gyvena su vienu iš tėvų arba yra globojama juridinio asmens.
Kalbant apie paties smurtautojo profilį, net 95 proc. atvejų tai yra vyrai, dažniausiai – vidurinio ar profesinio išsilavinimo, dažnu atveju – apsvaigę nuo alkoholio, didžiųjų miestų gyventojai.
Neretai ne artimos aplinkos seksualinio smurto atvejams jie naudojasi elektorine erdve tam, kad galėtų įgyti galimos aukos pasitikėjimą ir tuo pasinaudoti.
Be kita ko, specialistai išskiria, kad yra didesnė tikimybė, jog seksualinį smurtą patiriantis vaikas ateityje ir pats gali tapti smurtautoju.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, per pastaruosius trejus metus iš viso net 957 Lietuvos vaikai pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad su vaikais dirbančios įstaigos gali pasinaudoti sistema, kurioje galima pasitikrinti, ar į darbą norimas priimti asmuo yra baustas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Tačiau, pažymėjo A.Bilotaitė, reikia daugiau įrankių, padėsiančių apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto.
„Kiek tvirkinamų ar prievartaujamų vaikų vis dėlto išdrįso prabilti? 524 – tiek per pastaruosius dvejus metus užregistruota seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nepilnamečių atžvilgiu. 957 Lietuvos vaikai per paskutiniuosius trejus metus pripažinti nukentėjusiais nuo įvairaus pobūdžio seksualinių nusikaltimų.
42 proc. seksualinį smurtą patyrusių vaikų nukentėjo nuo artimo žmogaus – tėvo, mokytojo, motinos sugyventinio, brolio ar globėjo. Taigi akivaizdu, kad tai nėra tik pavieniai žiniasklaidoje nuskambėję atvejai“, – teigė ministrė.
Anot A.Bilotaitės, šiuo metu Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra 2643 asmenys, pirmosios instancijos teismų nuteisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Ji pabrėžė, kad įstaigoms, kurios dirba su vaikais, yra numatyta prievolė priimant naują darbuotoją į darbą pasitikrinti, ar jis nėra įtariamas ar baustas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus.
„Tokią informaciją švietimo įstaigoms, gydymo ir kitoms įstaigoms, kurių darbas susijęs su vaikais, teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM. Bėda ta, kad dauguma įstaigų nepasivargina tokios užklausos pateikti. Taigi, įstatymu numatyta prievolė nevykdoma, niekas to nekontroliuoja“, – akcentavo A.Bilotaitė.
„Manau, reikalinga atlikti dar vieną BK ir BPK pakeitimą – asmenims, kurie praeityje yra padarę seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, įtvirtinti pareigą pranešti ne tik apie gyvenamosios, bet ir apie darbo vietos pakeitimą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM“, – akcentavo ministrė.
