Nors pats G.Landsbergis teigė nematantis pagrindo pasitikrinti pasitikėjimą partijoje po to, kai trečdalis konservatorių frakcijos narių išreiškė nepritarimą jo siūlymui, dalis konservatorių mano, kad diskutuoti dėl naujo partijos pirmininko verta.
Partiečių signalas
Naujojo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimai numatyti tik 2025 metais, tačiau po sukeltos vidaus politikos krizės pasirodė svarstymų, jog nauja lyderystė konservatoriams būtų naudinga jau dabar.
Pavyzdžiui, konservatorių Naujamiesčio skyriaus pirmininkas Edmundas Jakubauskas teigė, kad sukeldami vidaus politikos krizę, TS-LKD vadovai suklydo, nors asmeninės atsakomybės prisiimti ir neragino.
Kitokios nuomonės laikosi opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, dėl „kurstomos politinės sumaišties“ raginanti G.Landsbergį trauktis iš partijos pirmininko pareigų.
„Konservatorių lyderis jau trečią savaitę kelia tik sumaištį. Tai neatsakingas, nevalstybiškas ir Lietuvos žmonėms visiškai nenaudingas elgesys. Atrodo, kad visi Seime įvelti aiškintis karštakošio G.Landsbergio santykius su savo paties partijos nariais, koalicijos partneriais, galų gale prezidentu“, – dėstė V.Blinkevičiūtė.
Tuo metu politikos ekspertai, vertindami parlamentarų balsavimą dėl pirmalaikių rinkimų, įsitikinę, kad G.Landsbergio lyderystei yra suduotas smūgis, o aiški takoskyra tarp TS-LKD narių leidžia manyti, kad tam tikras perkrovimas partijos viduje galėtų būti naudingas.
A.Matulas: pasitikėjimas partijos lyderiu susvyravo
Seimo narys, konservatorius Antanas Matulas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad jo pasitikėjimas partijos lyderio G.Landsbergio gebėjimais formuoti tinkamą partijos politiką susvyravo.
A.Matulo žiniomis, konservatorių Pakruojo skyrius antradienį jau priėmė sprendimą rekomenduoti partijos pirmininkui pasitikrinti pasitikėjimą. Seimo narys kalbėjo, kad G.Landsbergis galėtų pats nuspręsti žengti tokį žingsnį.
„Galbūt patys lyderiai, kurie šiuo atveju akivaizdžiai pasiūlė neadekvatų, nelogišką sprendimą, galėtų patys pagalvoti apie tai, ar frakcija, partijos taryba ar net suvažiavimas pasitiki jų vykdoma politika.
Buvo siūlymų sušaukti bent tarybos posėdį (dėl pirmalaikių Seimo rinkimų – aut.past.) ir atsiklausti dėl taktikos – kažkodėl to buvo vengiama, o tai tikrai nėra demokratijos požymis“, – kalbėjo A.Matulas.
Dabartiniuose G.Landsbergio veiksmuose A.Matulas pasakojo pastebintis save patį jaunystėje.
„Turiu politiko darbo patirtį nuo 1990 metų, todėl matau save jaunystėje. Irgi galvodavau, kad pasitari su artimiausiu pažįstamu ir priimi sprendimą. Šiais laikais reikia žymiai plačiau tartis, įvertinti situaciją.
Mūsų partijoje, prezidiume, Vyriausybėje įvyko kartų kaita, tad galbūt jaunesni žmonės ar patarėjai, be kurių tas sprendimas nebuvo priimtas, ar strategai, apie kuriuos kalba Vytautas Landsbergis (Jonas Survila, – aut.past.) gal ir pasiūlė sprendimus, dėl kurių nebuvo pasikonsultuota, kad ir su tais pačiais, patyrusiais, daugiau duonos suvalgiusiais politikos žmonėmis“, – kalbėjo jis.
A.Matulas teigė nieko blogo nematantis tame, jei partijos pirmininkas pasitikrintų, ar dar turi partijos pasitikėjimą.
A.Ažubalis: reikia diskusijos taryboje
Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis kalbėjo, kad balsavimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų parodė, jog partijoje ir frakcijoje nuomonės yra stipriai išsiskiriančios, todėl dėl išankstinių partijos pirmininko rinkimų turėtų būti diskutuojama partijos taryboje.
„Jeigu jau frakcijoje yra tokie dalykai ir kadangi tos nuomonės yra išsiskiriančios ir vienoje, ir kitoje pusėje, kuriose yra ir vienmandatininkų – tai žmonės, pelnę pasitikėjimą Lietuvos regionuose – manyčiau, kad tikslingiausia būtų diskutuoti apie tai, ir apie esamą bei būsimą partijos politinę kryptį – taryboje. Tai atlieptų ir partijos įstatus, ir politinę situaciją.
Kitokiu atveju prezidiumas prisiimtų tokius įgaliojimus, kurių jam niekas nesuteikė – partijos įstatai nesuteikė“, – pabrėžė A.Ažubalis.
Paklaustas, kodėl konservatorių vadovybė vengia šaukti tarybos posėdį, o klausimus palieka spręsti partijos prezidiumui, A.Ažubalis teigė, kad jam tai „yra klausimas, apie kurį galiu tik spekuliuoti“.
Nepaisant to, politikas pabrėžė, kad ryšys su partijos skyriais yra ypatingai svarbus dalykas kiekvienai politinei organizacijai.
„Ir neturėti tokio pokalbio, dialogo, manau, yra didelė klaida – atsisakyti galimybės susitikti šiuo metu būtų didelė klaida“, – įsitikinęs konservatorius.
A.Ažubalis pastebėjo ir tai, kad partijos prezidiumas neturi įgaliojimų nuspręsti ir tai, ar premjerė Ingrida Šimonytė turėtų toliau likti savo poste, ar ne, nors apskritai Seimo narys sveikina pasikeitusį premjerės toną dėl tolesnio darbo vadovaujant Vyriausybei.
„Politikas, kuris dirba pakankamai didelėje įtampoje, ir geba pasakyti, kad galbūt kai kur paskubėjo, yra vertas pagarbos. Kitaip, negu politikai, kurie užsispyrę, kartais ir bukai laikosi savo ir negali atsitraukti nuo anksčiau deklaruotų nuostatų, kurios neatitinka valstybės interesų“, – įvertino parlamentaras.
Bet kokiu atveju, ir šis sprendimas, anot A.Ažubalio, yra partijos tarybos, o ne prezidiumo kompetencija.
„Prezidiumas tam neturi įgaliojimų. Tie, kurie kalba apie prezidiumą, turėtų paimti (TS-LKD partijos, – aut.past.) įstatus“, – sakė Seimo narys.
J.Razma: daugiau trikdžių nereikia
Savo ruožtu pirmalaikiams Seimo rinkimams garsiai nepritaręs konservatorius, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma teigė nematantis reikalo keisti partijos pirmininką.
„Tikrai nepalaikyčiau – nereikia mums jokių dar papildomų trikdžių, ir aš tos situacijos dramatiškai nevertinu.
Buvo sugalvota tam tikra idėja, tiesiog jos nepalaikė dauguma Seimo narių. Bet galimybė buvo pasiūlyta, o yra kaip yra – dirbame toliau. Kas čia tokio ypatingo?“ – kalbėjo J.Razma.
Konservatorius teigė neįžvelgiantis ir premjerės žodžių keitimo ar atsitraukimo nuo ketinimų atsistatydinti.
„Ji nesakė, kad iš karto neš atsistatydimo pareiškimą prezidentui – ji pasakė, kad atsistatydins. Tai tą atsistatydinimo siekį ji ir pateiks prezidiumui, o prezidiumo posėdyje buvo sutarta, kad tai bus svarstoma.
Tiesiog tikiuosi, kad prezidiumas nepritars, prašys pasilikti, ir turiu vilčių, kad ji būtent tada sutiks atsiimti pareiškimą“, – sakė J.Razma.
Politikas teigė įsivaizduojantis, kad tarp prezidiumo narių bus šimtaprocentinis nepritarimas premjerės atsistatydinimui.
V.Semeška: nepasitikėjimo nėra
Seimo narys, konservatorius Vilius Semeška taip pat teigė, kad nepasitikėjimo partijos pirmininku G.Landsbergiu nėra.
„Tikrai nepalaikyčiau idėjos, kad dabar reikėtų daugiau sumaišties, priešingai – reikėtų grįžti į normalų politinį darbo ritmą.
Nėra nepasitikėjimo pirmininku, tiesiog buvo išsakytos atskiros pozicijos. Reikėtų mums žengti į priekį ir dirbti toliau“, – įsitikinęs V.Semeška.
Parlamentaras vylėsi, kad prezidiumas nuoširdžiai paprašys premjerės tęsti darbą, ir tiek Seimas, tiek Vyriausybė dirbs tokia sudėtimi, kaip iki šiol.
„Vyriausybė gaus naują pasitikėjimą iš partijos aukščiausio organo – prezidiumo, ir iš koalicijos partnerių, ir nereikės, tikiuosi, atnaujinti jokių koalicinių sutarčių, ir prezidentui tikrai nereikės vaidinti darželio auklėtojo. Taip kad viskas bus tęsiama taip, kaip yra dabar“, – kalbėjo V.Semeška.
Prieš konservatorių lyderių siūlymą skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus antradienį balsavo 61 Seimo nariai, „už“ pasisakė 66 parlamentarai, o aštuoni susilaikė.
„Prieš“ TS-LKD prezidiumo iniciatyvą balsavo 14 konservatorių frakcijos narių, susilaikė – du, palaikymo šis siūlymas susilaukė iš 34 konservatorių.
