Vyriausybės likimas dabar spręsis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąjungos prezidiume, tačiau akivaizdu, kad lemiamą žodį jame turės pati I.Šimonytė.
Chaosas politinėje padangėje prasidėjo į viešumą po truputį keliant savivaldybių tarybų nariams skirtų lėšų švaistymo atvejus.
Skandalas užkabino visas parlamentines partijas, tačiau didžiausias šaršalas kilo paaiškėjus, kad ydinga sistema dirbdami Kauno miesto savivaldybėje naudojosi ir trys Ministrų kabineto nariai – Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys.
Finansų ministrė G.Skaistė susiskaičiavo ir grąžino prašvaistytus pinigus, kultūros ministras S.Kairys tyliai prabuvo kamputyje, o didžiausią nepasitenkinimo bangą sugėrė dabar jau buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė.
Pastarąją iki paskutinės akimirkos šventai gynė premjerė I.Šimonytė, nenorėjusi, kad ministrė trauktųsi ir taptų krūvos politikų vykdytų nuodėmių atpirkimo ožiu.
Ministrė pirmininkė J.Šiugždinienę laikė viena geriausių Vyriausybės ministrių ir siekė, kad ši užbaigtų vieną svarbiausių savo kadencijos darbų – pradėtą švietimo reformą. Kurį laiką kritikos bangą laikiusi J.Šiugždinienė galiausiai palūžo ir įteikė premjerei atsistatydinimo pareiškimą.
I.Šimonytei dėl tokio linčo teismo trūko kantrybė. Jai buvo sunku susitaikyti su tuo, kad ministrės budeliais tapo ir patys Seimo nariui skirtas kanceliarines lėšas į visas puses žarstantys parlamentarai. TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis tai pavadino „ritualiniu aukojimu“.
Jau kitą rytą G.Landsbergis skubiai sušaukė TS-LKD prezidiumą tartis, ką daryti toliau. Tiesa, dar išvakarėse buvo sugalvotas gudrus planas.
Gegužės 19-osios rytą, dar prieš prezidiumo posėdį, prieš žiniasklaidos atstovus stojęs G.Landsbergis pareiškė prezidiume pasiūlysiąs teikti Seimui projektą dėl pirmalaikių rinkimų, o jei šiems nebus pritarta, svarstyti dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Kartu jis pareiškė, kad, jei jo nuomonė partijos kolegoms „šį tą reikštų“, jie plačiai išdiskutuos tokį pasiūlymą.
TS-LKD prezidiumo nariai, apie šį G.Landsbergio sumanymą išgirdę viešai iš žiniasklaidos, dar prieš susirenkant aptarti tolesnį veiksmų planą, buvo tarsi įvaryti į kampą – po karštų diskusijų jie praktiškai neturėjo kito pasirinkimo, tik sutikti su partijos lyderiu.
Nuotoliniame prezidiumo posėdyje kategoriškai prieš anūko pasiūlymą pasisakęs profesorius Vytautas Landsbergis buvo užtildytas. „Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, G.Landsbergis jam atšovė, kad pakalbėti šis galės prie Kalėdų stalo.
Politikos užkulisiuose kalbama, kad tikrasis plano visą dėmesį nuo Vyriausybės nukreipti į Seimą sumanytojas – G.Landsbergio pavaduotojas Jonas Survila, dar įvardijamas pilkuoju partijos kardinolu.
„Kai manęs klausia apie partijos politiką, pasakau: kreipkitės į J.Survilą. Kodėl į mane kreipiatės? Jis yra įtakos žmogus“, – Delfi laidoje „Iš esmės“ nurodė nuoskaudos dėl neįsiklausymo į jo nuomonę neslepiantis V.Landsbergis.
Savo ruožtu G.Landsbergis tvirtino, kad kilusi politinė krizė yra sisteminė visų partijų problema, todėl parlamentarams esą būtina iš naujo pasitikrinti pasitikėjimą.
Viešojoje erdvėje imta spėlioti, ar toks planas skirtas tik dėl dėmesio nukreipimo nuo Vyriausybės, ar konservatorių vadovybė iš tiesų tikėjo galinti sulaukti plataus palaikymo balsavime ir pirmalaikių rinkimų siekianti dėl šanso juose pasirodyti geriau, nei po pusantrų metų, arba bandymo nusimesti atsakomybę dėl į duris beldžiančios ekonominės krizės.
Kaip reaguoti nesuprato nei opozicija, nei koalicijos partneriai, su kuriais toks ėjimas nebuvo aptartas.
Dar daugiau sumaišties įnešė po dviejų dienų nuskambėjęs su niekuo nederintas I.Šimonytės pareiškimas, kad, jei Seimas neras politinės valios save perkrauti, ji atsistatydins.
Toks premjerės išsišokimas tapo siurprizu visiems, nes TS-LKD prezidiumo sąlyga buvo švelnesnė, joje palikta galimybė atsitraukti ir Vyriausybei tęsti pradėtus darbus. Pradėta svarstyti, kad viskas nužengė gerokai per toli.
Maištas kilo ir pačių konservatorių gretose. Ypač senieji partijos vilkai, nuogąstaujantys, kad šis sezonas parlamente jiems gali būti paskutinis, ėmė tiek už uždarų durų, tiek viešai priešintis pirmalaikių rinkimų idėjai.
Siekdama problemos mastą padidinti ir įrodyti, kad į tą patį mėšlą įbridę ne tik savivaldos, bet ir Seimo nariai, konservatorių vadovybė iš stalčiaus pradėjo traukti parlamentarų galimo piktnaudžiavimo atvejus.
G.Landsbergis net įvardijo, kad Seime šiuo metu dirba 52 politikai, anksčiau sėdėję ir savivaldos tarybos nario kėdėje. Tokie kaltinimai įsiutino anksčiau taryboje dirbusį liberalą Eugenijų Gentvilą, kuris konservatorių lyderiui iškėlė reikalavimą įrodyti, kaip ir kada jis pasielgė neteisėtai.
Balsavimo išvakarėse vėl buvo sušauktas TS-LKD prezidiumas. Šįkart pirmasis į jį atvyko V.Landsbergis, pasiryžęs išsakyti savo poziciją.
Dar prieš prezidiumo posėdį spėliota, ar viduje ir su koalicijos partneriais išsirieję konservatoriai atsitrauks ir pripažins suklydę, tačiau G.Landsbergis išėjo su aiškia žinia – projektas dėl pirmalaikių rinkimų bus teikiamas neatidėliotinai.
Netikėtai pirmalaikių rinkimų idėjos užklupti koalicijos partneriai iš pradžių dar svarstė, kad gal tokia išeitis iš tiesų būtų tinkama, tačiau galiausiai nė vienas jų projekto nepalaikė. Manoma, kad į nepatogią padėtį įstumti liberalai ir „laisviečiai“ sau taip pat ieškosi naudos – kuo blogiau konservatoriams, tuo būsimuose rinkimuose geriau jiems.
Tačiau po prapilto balsavimo dar pirmajame etape G.Landsbergis neatrodė nuliūdęs. Jis pareiškė, kad Seimo klausimas yra uždarytas, o dėl tolesnio Vyriausybės darbo spręs TS-LKD prezidiumas. Tą patį išėjusi pakartojo ir I.Šimonytė, pridurdama, kad anksčiau pasisakydama „leido sau šiek tiek per daug“.
Toks atsitraukimas be galo nustebino pačius konservatorius, nesiryžtančius prognozuoti, ar premjerė dar turi jėgų ir kantrybės toliau tęsti darbus.
I.Šimonytė esą supranta, kad turi užbaigti, ką pradėjusi, tačiau ją slegia nuovargis ir nuolatinės užtarimo paieškos tiek tarp koalicijos partnerių, tiek tarp savų.
Dar tą pačią dieną po nepavykusio balsavimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų koalicijos partneriai parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva susibūrė tartis, ką daryti toliau. Koalicijos partneriai paragino konservatorius greičiau šaukti prezidiumą ir apsispręsti, ar Vyriausybė tęsia darbus.
Kol kas neaišku, kada įvyks TS-LKD prezidiumo posėdis, nes G.Landsbergis trečiadienį išvyko darbo vizito į Paryžių.
Neabejojama, kad bendražygiai ragins ministrę pirmininkę likti, tačiau jos sprendimas ir vėl gali būti impulsyvus.
