Seimo Kovo 11-osios Akto salėje trečiadienį susirinko politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų šeimų nariai, taip pat prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigęs šalies vadovas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti garbūs svečiai.
Savo kalboje V.Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad istorija nėra tik dūmas, o tik įsisąmonindami praeitį suteikiame jai kryptį ir kokybę.
„1941 m. birželio 14-oji, o prieš tai 1940 m. birželio 15-oji, yra ne vien skaudūs Lietuvos istorijos puslapiai. Tai ir Europos istorija. Tai kruvini neišprovokuotos sovietinės agresijos, kuri buvo vykdoma pagal susitarimą su nacistiniu režimu, pavyzdžiai.
Pastarąjį griežtai, ryžtingai pasmerkė ir Europa, ir visas pasaulis. Deja, sovietiniai, ypač stalininio laikotarpio, nusikaltimai dar nėra taip pat ryžtingai įvertinti. Bendrai Europos sąmonei juos pasmerkti dar nėra savaime suprantama“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad neišprovokuota karinė agresija prieš Ukrainą daugiausia yra sovietinės totalitarinės sistemos, kuri dabar Rusijoje sparčiai reabilituojama ir pritaikoma prie šiandienos realijų, recidyvas.
„Mūsų istorinė patirtis sako: su šita nužmoginta sistema neįmanoma susitarti. Neįmanoma jos atžvilgiu likti neutraliam. Jos veikimo būdas – prievarta. Ji pripažįsta tik jėgą.
Laviruojantys, ieškantys kompromisų, kalbantys apie taikos susitarimus turi suprasti, kad tai leidžia šiai sistemai persitvarkyti, sukaupti jėgas, pasiruošti kitam agresijos etapui.
Kiekvienas karas anksčiau ar vėliau baigiasi taika, tačiau taika privalo būti teisinga. Šiandien teisingos taikos pagrindas yra Ukrainos pergalė, kuri, tikiu, duos pradžią tos nežmoniškos sistemos pabaigai“, – vylėsi V.Čmilytė-Nielsen.
„Tikiu, ateis laikas, kai priskirti save sovietiniam totalitariniam paveldui bus tolygu vadintis nacizmo šalininku“, – pridūrė ji.
Taip, anot Seimo pirmininkės, per Rytų ir Vakarų istorinės atminties sąsają Europos sąmonėje būtų atstatytas teisingumas – ir europiniu, ir tarptautiniu lygiais.
„Nusikaltėliai turi gauti teisingą atpildą, o jų nusikaltimai – pasmerkti. Didvyriškumas privalo būti įvertintas. Aukos – prisimintos. Tai normalaus, civilizuoto gyvenimo pagrindai, kurie buvo negailestingai naikinami, bet nesunaikinti“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Trečiadienį Seime ir kitose Lietuvos vietose vykta renginiai, skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, pagerbiamas okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų atminimas.
Svarba mokiniams
Mokytojas, „Misijos Sibiras“ ir „Renkuosi mokyti“ alumnas Vaidotas Steponavičius minėjimo metu kalbėjo, kad Gedulo ir vilties diena lietuvius vienija, moko ir brandina, todėl turi išlikti augančios pilietinės visuomenės tapatumo stuburu.
„Perpasakojant savo patirtis Lietuvos mokyklose, mokiniai nelieka abejingi. Jaučiu, kad jie išgyvena tai kartu ir noriai visa tai priima. Tai įrodo jų sutelktas dėmesys ir tai, kad mokytojams nereikia prižiūrėti, ar visi klausosi.
Su mokiniais bandėme įsivaizduoti – esi jaunas, ambicingas, laisvai mąstantis žmogus. Dėl šių priežasčių vieną dieną tave ir tavo šeimą įstumia į gyvulinį vagoną ir išveža.
Jaunystės metus, užuot siekęs savo tikslų, praleidi siaubingomis sąlygomis dirbdamas lentpjūvėje, šachtoje, tiesdamas geležinkelį arba dar blogiau – esi įkalintas lageryje.
Taip bėga laikas, matai arba sužinai apie artimųjų mirtis, tavo vaikai neatlaiko nepakeliamų gyvenimo sąlygų. Galiausiai lieki vienas sau su savo prisiminimais ir nuoskauda, kad galbūt viskas galėjo būti kitaip.
Ir štai, po daug, daug metų, išvysti grupę žmonių, su tavo jau nepriklausomos tėvynės atributika, kuri sako, kad Lietuva tavęs nepamiršo, atvyko tavęs aplankyti, pakalbinti, pagerbti tavęs ir tavo artimųjų bei likimo brolių ir sesių. Įteikia tau prezidentės laišką. Kažkas nesuvokiamo“, – kalbėjo V.Steponavičius.
Jis įsitikinęs, kad jauniems žmonėms negana vadovėlio, jiems būtina šią Lietuvos istorijos dalį patirti – per pasakojimus, dainas, knygas, nuotraukas, išgyvenimus.
„Linkiu bendrojo ugdymo įstaigoms dar artimiau palaikyti ryšį su jumis – jūs esate gyva istorija ir įkvėpimas jaunajai kartai“, – pabrėžė jis.
