Šią savaitę G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad šalies vadovas jau kurį laiką neturėjo oficialaus darbinio susitikimo su premjere I.Šimonyte – jo teigimu, Vyriausybės vadovė neišreiškia noro susitikti. F.Jansonas pridūrė, jog susitikę šalies lyderiai nebuvo maždaug 9 mėnesius.
„Prezidento kabineto klausiau, kada paskutinį kartą premjerė turėjo norą susitikti. Tai ji neturėjo to noro. Niekad neskambino, niekad neprašė, kad norėtų kažką papasakoti. Tai jeigu žmogus neturi ką pasakoti, tai nesusitinka“, – „Žinių radijui“ sakė F.Jansonas.
Į šiuos žodžius sureagavo ir pati I.Šimonytė – tiesa, ragindama iš to jokios dramos nedaryti. Darbo kokybė, premjerės manymu, dėl tokių retų susitikimų nenukenčia.
„Nemanau, kad čia reikėtų ieškoti intrigos, ir nemanau, kad čia reikėtų užsiimti minčių skaitymu. Procesai sklandžiai vyksta ir, tikiuosi, kad jie tokie bus ir ateityje. (...) Aš nesiimsiu komentuoti pono Jansono komentarų, nes, kaip supratau, jis turi gebėjimą skaityti žmonių mintis. Nežinau, ar teisingai perskaito“, – sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, visus klausimus, kur būtinas premjero ir prezidento veikimas, iki šiol pavyko sklandžiai išspręsti.
„Tiek, kiek mes turime bendrų atsakomybių ir bendrų darbų, man atrodo, kad nė vienas darbas ir nė vienas sprendimas nėra niekur įstrigęs per pastarąjį laiką. Ir dėl paskyrimų visi sprendimai buvo priimti, buvo nemažai Valstybės gynimo tarybos posėdžių.
Tikrai buvo galimybių susitikti ir aptarti svarbiausius klausimus, už kuriuos nešame bendrą atsakomybę“, – kalbėjo premjerė.
Sako, kad 9 mėnesiai – begalybė
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai turi kitokią nuomonę – pasak jų, šalies lyderiai privalo susitikti dažniau.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis pažymėjo, kad reguliarūs aukščiausių valstybės vadovų susitikimai yra būtini, net jeigu ir atrodo, kad „viskas vyksta pagal planą“.
„Net jeigu premjerei atrodo, kad viskas vyksta pagal numatytus planus ir yra suderinta, kiekvienas pokalbis leidžia patikslinti niuansus, galų gale – aptarti galimus pokyčius. Intensyvus komunikavimas suteikia galimybę kokybiškiau daryti sprendimus, taigi vengti tokių susitikimų būtų netikslinga ir neefektyvu“, – vertino politologas.
L.Bielinio teigimu, 9 mėnesiai šiuo atveju yra ženkliai per ilgas nesimatymo tarpas.
„Žinant, kokia dinamika yra tiek vidaus politikoje, tiek Lietuvos kaimynystėje, 9 mėnesiai yra begalybė. Manau, kad nėra kažkokių algoritmų, jog reikėtų susitikti kas mėnesį ar kas savaitę, bet tos problemos, kurios kyla tiek prieš Vyriausybę, tiek prieš valstybę, tiek ir pačiam prezidentui iškyla klausimų – visada gali būti poreikis susitikimui.
Tikrai nevertėtų jų vengti. Vertėtų priešingai – inicijuoti susitikimus, pabendrauti, net jeigu iš to nėra jokio pozityvaus rezultato. Pats susitikimas leidžia valdžios šakų atstovams giliau pažinti vienas kitą, suvokti kiekvieno iš jų problemas ir prisitaikyti, o galbūt ir padėti jas išspręsti“, – portalui lrytas.lt sakė VDU profesorius.
Tiesa, pasak L.Bielinio, gali būti ir taip, kad retus I.Šimonytės vizitus pas G.Nausėdą lemia dar iš praeities likusios asmeninės ambicijos.
„Natūralu – jie buvo rinkiminiai konkurentai, juos nuolat žiniasklaida įvardija kaip galimus potencialius konkurentus rinkimuose ir ateityje, bet tikras konkurentas arba tikras politinis kovotojas turėtų ieškoti sąlyčio su savo kolegomis.
Šiuo atveju premjerė pirmiausia yra ne rinkiminė konkurentė, o būtent Vyriausybės vadovė, kuri, nori ar nenori, formaliai turi bendrauti su prezidentu ir susitikti su juo.
Neformaliai žvelgiant, bendravimas suteikia galimybę suartėti net psichologiškai, geriau vienas kitą pažinti, suprasti, ir, ko gero, pamatyti ne tik politinį konkurentą, bet ir politinį partnerį“, – įsitikinęs VDU profesorius.
L.Bielinio teigimu, dabar belieka tikėtis, kad po G.Nausėdos sveikinimo žodžių nesugriuvus Vyriausybei, susitikimų formatas bus atnaujintas.
„Prezidentas teisingai pasakė – Vyriausybės atsistatydinimas sukeltų labai daug problemų. Šiuo atveju džiugu, kad viskas išlieka, ir mes neturime dar vienos sudėtingos politinės problemos – Vyriausybės paieškos.
Tokia pozityvi prezidento reakcija suteikia šansą pradėti tą bendradarbiavimą“, – svarstė politologas.
Įžvelgia abipusę kaltę
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas G.Nausėdos ir I.Šimonytės vangų bendravimą taip pat vertina blogai.
„9 mėnesiai jau yra perlenkta lazda. Net trūksta žodžių – čia jau vaikiškos ambicijos. Galima I.Šimonytę suprasti, nes prezidento patarėjai moko Vyriausybės narius, ko neturėtų būti, bet leidžiama tą daryti.
Galima suprasti ir G.Nausėdą, kad jam reikia konflikto su konservatoriais, nes tada bus patenkinti jo rinkėjai. Bet vis tiek turi būti kažkokios proto ribos“, – portalui lrytas.lt sakė politologas.
Pasak V.Dumbliausko, kadenciją baigusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpiu susitikimai su ministru pirmininku buvo gerokai dažnesni, nors įtampa taip pat buvo jaučiama.
„Man atrodo, kad D.Grybauskaitės prezidentavimo metu ministras pirmininkas su ja susitikdavo kartą per savaitę. Tiesa, tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius kurį laiką nėjo į prezidento rūmus, nes D.Grybauskaitė nevertino jo kaip premjero ir neslėpė to.
Pamenu, kai apie A.Butkevičiaus vyriausybę ji pasakė, kad iš jos nieko nesitiki. Tai čia buvo lyg šlapias skuduras per veidą, premjeras ir socialdemokratai įsižeidė. Bet susitikimai vis tiek vyko, kažkokia forma ministras pirmininkas važiuodavo į Prezidentūrą“, – prisiminė MRU politologas.
Tiesa, dėl prezidento ir premjerės itin retų susitikimų V.Dumbliauskas kaltintų abi puses.
„Prezidentas su Vyriausybe įgyvendina užsienio politiką. Tai, jei jie nesimato 9 mėnesius, apie kokį darbą kartu čia galima kalbėti? Čia galima kaltinti abi puses. TS-LKD turi kažkokią tradiciją – jeigu prezidentas ne jų, tada valstybinio mąstymo jiems pritrūksta, yra toks savo partijos iškėlimas.
Iš kitos pusės, G.Nausėdą irgi kaltinčiau, nes jis vis dėlto perlenkia lazdą. Jis tą daro sąmoningai, siekdamas patikti savo rinkėjams, nes jo rinkėjams nepatinka TS-LKD.
Prezidentui savotiškai naudinga, kad I.Šimonytė apsidirbo. Dabar ji lyg pati save padarė pajuokos objektu“, – vertino politologas.
