Iki šiol su nedidelėmis pertraukomis vyksta įnirtingi mūšiai. Ukraina skelbia iš lėto mūšio lauke judanti į priekį – atvaduojanti okupuotą teritoriją. Rusija filmuotais įrašais vis rodo Ukrainos karinės technikos praradimus.
Kai kurias netektis šią techniką teikusios šalys patvirtina.
Žinoma, turima omenyje reikšminga karinė ginkluotė. Karų be praradimų nebūna.
Jeigu „Leopard 2“ reikšmė žiniasklaidoje būtų mažiau išpūsta, dabar pamušti šį tanką būtų eilinis karo įvykis.
Kuo baigsis Ukrainos kontrpuolimas, priklausys nuo turimų žmonių, technikos išteklių ir dar daug ko. Praėjusią žiemą Rusija įsitvirtino kontroliuojamame fronto ruože.
Atsigavę po rudenį patirtų smūgių rusai ėmėsi mokytis naujo kariavimo būdo. Per pusantrų metų karinė taktika keitėsi kelis kartus.
O ukrainiečiai kariniu požiūriu rodo stebuklus ir gali greitai tapti viena stipriausių kariuomenių Europoje.
Beje, Ukrainai pasiskelbus nepriklausoma valstybe iš sovietų paveldėtas karinis potencialas dar kelerius metus buvo stiprus.
Deja, karinę galią suėdė korupcija, kuri iki šiol tebėra rimta kliūtis Ukrainai stojant į ES. Ne savo valia Ukraina prarado ir branduolinės valstybės statusą.
Sparčiai artėja NATO viršūnių susitikimas Vilniuje.
Pritariu Vakarų politikos orakului H.Kissingeriui, kad Ukrainą reikia pakviesti į Aljansą. Kada – nepasakė. Tačiau tikrai ne už kalnų laikas, kai Ukraina taps NATO nare. Neaišku, kaip bus formuluojama, tačiau Vilniuje gali būti priimti ir Kijevui ypač palankūs sprendimai dėl narystės NATO.
Maskva tai jaučia, todėl iš anksto imasi, bent jau informacinėje erdvėje, bauginimo ginklų. Ne šiaip sau taktinio branduolinio užtaiso baigiamoji kelionė iš Rusijos į Baltarusiją numatyta kaip tik prieš NATO forumą Vilniuje.
Beveik valandos pokalbyje su Rusijos propagandininke O.Skabejeva A.Lukašenka, demonstruodamas jį vėl užplūdusią sveikatą, energingai aiškino apie 30 sekundžių, per kurias, tiesioginiai susisiekus su V.Putinu, „Iskander“ pakiltų su branduoline galvute.
Negiliai užkastomis užuominomis apie tai samprotavo ir V.Putinas plačiai ištransliuotame susitikime su Rusijos karo korespondentais ir tinklaraštininkais.
Tame pačiame susitikime V.Putinas net kelis kartus leido suprasti, kad pradėto karo prieš Ukrainą alfa ir omega yra Krymas.
Strateginė vieta tiek ekonominiu, tiek kariniu požiūriu. Išplėsta Juodosios jūros kontrolė. Laivyba, karyba, keliai į Viduržemio jūrą, Atlantą ir t.t. Tai, ką reikia turėti „atgimstančiai“ Rusijos imperijai.
Ukrainos karių kontrpuolimas reikšmingas dar vienu požiūriu. Jei Ukrainai, šiuo metu stipriai remiamai NATO valstybių, nepasiseks išvaryti rusų iš okupuotos teritorijos ar ji labai menkai priartės prie tokios ribos, Rusijos propaganda iškart paskelbs, jog NATO su rėmėjais nepajėgūs įveikti „benzino kolonėlės“ (taip Rusiją, rodos, yra pavadinęs buvęs JAV prezidentas B.Obama).
Manau, kad kontrpuolimo sėkmė net svarbiau už Ukrainos pakvietimą į NATO. Kol kas iš mūšio lauko tik pranešimai apie žuvusius priešus. Maždaug po dviejų savaičių bus aiškiau.
Tuo metu Lietuvoje, kaip sakoma, viskas po senovei, arba tiksliau – provincijos anekdotai. Tas, kas sumanė čekiukų balių, pasiekė savo tikslą – priartėjo prie atpažįstamų kandidatų į Lietuvos prezidento kėdę. V.Landsbergis su „diržu rankoje“ išgelbėjo anūką nuo politinės pražūties.
Kai kas dar mano, kad čekiukų viralas nepakankamai išviręs, esą reikia pasidomėti, kas kur išleidžia reprezentacines lėšas. Vietoj čekiukų reikėtų rinkti vyno butelių etiketes. O iš tikrųjų audra stiklinėje pasibaigė ir po dviejų mėnesių visuomenė užmirš, kad tokia istorija buvo.
Premjerė nusprendė tęsti darbą su dabartine Vyriausybe. Kažin ar kas nors manė, kad bus kitaip? Kas sės į dabar tuščią Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovo kėdę? Jei kas nors manęs, eilinio piliečio, paklaustų, kas tame poste geriausiai tiktų, atsakyčiau, jog J.Šiugždinienė rengė tinkamas reformas ir turėtų jas tęsti, jei norima, kad šioje srityje kas nors judėtų į priekį.
Naujas ministras tik tuščiai sėdės, iki Seimo rinkimų gilinsis į problemas. O po rinkimų jau kitas ministras vėl pusmetį gilinsis.
Kas laimės kitus Seimo rinkimus, nuobodu ir svarstyti. Daugiau ar mažiau girdėti tie patys, su ta pačia programa (pasenęs žodis), tik kitaip nei esantys dabar valdžioje pasivadinę. Kuo konservatoriai Lietuvoje skiriasi nuo socialdemokratų?
Niekuo – tik pavardėmis ir išvaizda. Viena politikų grupė be aiškaus pasiūlymų turinio keičia kitą.
Faktiškai yra vienintelė aktyvių žmonių grupė – Šeimų sąjūdis, kuris neigiamai vertina vieną vienintelį dokumentą – ratifikuotiną Stambulo konvenciją. Ir viskas. Tiesa, retkarčiais susinervina žemdirbiai. Trumpam buvo sukilę mokytojai.
Ekspertai šiek tiek ginčijasi dėl mokesčių reformos. Įsivaizduoju, kokie bus naujų rinkimų televiziniai debatai, – apie nieką. Seimo rinkimų rezultatai bus pagal reklamai skirtus pinigus, atrodymą ir skandalus.
Anksčiau bus prezidento rinkimai. Apklausų lentelėse norimi matyti „toje aukštybėje“ asmenys jau dabar rikiuojami.
Kažin ar esamą valstybės vadovą kas nors suspės aplenkti. O jeigu ir aplenktų, ką naujo išgirstume? Ypač užsienio politikoje.
