„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ Seimo nariai atvirai papasakojo apie konservatorių strategų pasiūlytą idėją, kuri ir buvo pasmerkta žlugti, ir apie svertą, kurį turi prezidentas Gitanas Nausėda, kad ši istorija dar nesibaigtų.
Žinojo, kad balsavimas nepavyks
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis praėjusią savaitę įvardijo, kas slypėjo po sumanymu „čekiukų“ krizę spręsti pirmalaikiais Seimo rinkimais – tai profesoriaus pilkuoju kardinolu įvardytas užsienio reikalų viceministras, konservatorių strategas Jonas Survila.
Netrukus viešojoje erdvėje pasirodė klausimų, kaip konservatorių partijoje yra priimami sprendimai – ar iš tiesų partijos lyderių nuomonę formuoja ir sprendimus valstybėje diktuoja vienas, piliečių nerinktas asmuo.
Ilgametis konservatorius, Seimo narys Kęstutis Masiulis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė negalintis J.Survilos įvardyti „pilkuoju kardinolu“.
„Jonas Survila, pripažįstu, yra be galo gerai strategiškai mąstantis žmogus. Turėjau daugybę asmeninių pokalbių su juo, labai jais džiaugiausi. Tai žmogus, žvelgiantis keletą žingsnių į priekį“, – laidos metu kalbėjo parlamentaras.
Paklaustas, ar J.Survila iš tiesų daro įtaką G.Landsbergiui, K.Masiulis atsakė savo klausimu.
„Ar gali daryti įtaką sprendimams žmogus, kuris mąsto strategiškai? Ir privalo. Tai apie ką šnekėti? Su kuo konsultuosiesi ir tarsiesi? Su strategais, kurie turi pajėgumą, ar su tuo, kuris mato tik vieną taktinį žingsnį į priekį?“ – retoriškai klausė jis.
K.Masiulis pastebėjo, kad galiausiai sprendimą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir galimo Vyriausybės atsistatydinimo priėmė partijos prezidiumas – iš 33 prezidiumo narių 29 šiai idėjai pritarė.
„Paskui keletą kartų šnekėjome frakcijoje, ir aš pasakiau labai aiškiai – kadangi aš irgi skaičiuoju, aiškiai žinau, kad nepasileis tie „darbiečiai“, nes jų, pagal tai, ką matau, pagal reitingus, nebus sekančiame Seime. Nepasileis ir kiti – šnekės vienaip, o balsuos kitaip“, – dėstė politikas.
Konservatorius priminė, kad visi socialdemokratų frakcijos nariai žadėjo palaikyti pirmalaikius Seimo rinkimus, bet trys nebalsavo. Taip pat pasielgė ir valstiečių frakcijos Seime nariai.
Šiam TS-LKD siūlymui nepritarė ir 16 konservatorių frakcijos narių. K.Masiulis teigė, kad balsavo „už“ Seimo pasileidimą, žinodamas, kad tai vis tiek neįvyks.
„Partijos viduje esu pasakęs tokią poziciją: kad balsuosiu „už“, kad pritarsiu, iš anksto žinodamas, kad sprendimas yra pasmerktas. Tai žaidimo dalis, bet yra žaidimas.
Jeigu manome, kad teisinga šitaip perkrauti sistemą – sutinku, bet ar tai naudinga valstybei? Labai abejoju. Bet kadangi mes žalos valstybei nepadarysime, galime žengti į šitą žaidimą“, – savo logiką įvardijo K.Masiulis.
K.Masiulis nesutiko, kad konservatoriai destabilizavo ir taip ganėtinai nestabilią padėtį valstybėje, kadangi, anot jo, buvo ir taip žinoma, kad pirmalaikiai Seimo rinkimai nepavyks.
Tuo pačiu K.Masiulis tvirtino nemanantis, kad konservatorių rinkėjai nuo TS-LKD nusisuks, supykę dėl tokių partijos žaidimų, ar kad toks manevras partijai atsilieps kaip nors kitaip.
„Po trijų mėnesių kalbėsime visai kitomis temomis – viskas bus pamiršta. Partija stipri, konsoliduota, puikiai veikianti. Elektoratas stabilus. Tik nereikia mūsų gąsdinti.
Kai kas gąsdina, kad mes prapulsime. Tai yra tikrai gerai dirbanti komanda, tai geriausia Vyriausybė, kokia buvo iki šiol – gal tik A.Kubiliaus Vyriausybė buvo ne blogesnė, gal dar geresnė“, – sakė politikas.
K.Masiulis atkreipė dėmesį ir į tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda po TS-LKD sprendimo Vyriausybei neatsistatydinti „suminkštėjo“.
Istorija dar nebaigta?
Tuo metu Darbo partijos narys Vytautas Gapšys laidos metu pastebėjo, kad prezidentas dar turi galimybių pajudinti skandale figūruojančius finansų ir kultūros ministrus Gintarę Skaistę ir Simoną Kairį.
Anot jo, nors tiesioginės galios šiems ministrams prezidentas neturi, G.Nausėda galėtų pasinaudoti kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės veikimo būdais.
V.Gapšys svarstė, kad prezidentas galėtų atsisakyti tvirtinti bet kokią naują premjerės Ingridos Šimonytės teikiamą švietimo, mokslo ir sporto ministro kandidatūrą tol, kol ji nepatrauks skandale figūruojančių ministrų.
„Dabar ateis švietimo ministro tvirtinimo klausimas – pasižiūrėsime, kiek principingai prezidentas pasielgs.
Jei pasižiūrėsime D.grybauskaitės „playbook“ (žaidimo knygą – liet.), tokiais atvejais ji sužaisdavo. Jai atsiverdavo didžiulės galimybės, kai reikėdavo daryti vieną ar kitą ministro pakeitimą – tuo pačiu ji išspręsdavo ir dviejų ar trijų kitų, kurie tiesiogiai tuo metu jai būdavo nepavaldūs, ministrų klausimą.
Kas gali atmesti galimybę, kad du ar tris mėnesius „nepavyks“ surasti tinkamo kandidato į švietimo ministrus, kol neišsispręs klausimas dėl kai kurių kitų ministrų?“ – svarstė V.Gapšys.
Visą pokalbį su K.Masiuliu ir V.Gapšiu laidoje „24/7“ žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. ir 21:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
