Politologas teigė neatmetantis, kad nemaža dalimi nuo Ukrainos kontratakos sėkmės gali priklausyti tai, ką Vakarų šalys sutars dėl Ukrainos NATO viršūnių susitikimo metu ir iki jo.
Visgi, politologas pabrėžė, kad šie du dalykai neturėtų būti siejami.
„Jeigu būtų siejama, tada būtų sakoma „padarykite maksimalią kontrataką iki NATO viršūnių susitikimo, o tada susirinkusios Vakarų šalys svarstys, ką daryti su Ukraina.
Bet taip dalykai nevyksta – kariniai veiksmai neplanuojami iki penktadienio, sekmadienio ar iki liepos 12 dienos“, – pabrėžė A.Medalinskas.
Politologas pakartojo Ukrainos lyderių žodžius, kad vieno kontrpuolimo nebus – bus keli puolimai įvairiuose fronto taškuose, kurie nesibaigs per pora savaičių. Tai bus etapais einantis procesas.
„Kartais tas laikotarpis įvardijamas – iki metų galo. Tad metų pabaigoje turėtų būti daug aiškiau, kaip viskas yra fronte“, – pastebėjo jis.
Visgi, A.Medalinskas atkreipė dėmesį, kad Ukraina jau patiria spaudimą dėl kontrpuolimo rezultatų.
„Faktas, kad Ukraina gauna tokių signalų, jiems sakoma: „Greičiau parodykite pažangą, nes mums tai yra labai svarbu“. Kai iš Vakarų ateina tokie signalai, juos bandoma sieti su NATO viršūnių susitikimu.
Nors reikėtų žiūrėti strategiškai, į priekį, ir tada pasidaro aišku, kad tie sprendimai neturėtų būti susieti su fronto lauku, sprendimai turėtų būti strateginiai – Ukraina NATO, ar ne“, – kalbėjo A.Medalinskas.
Paklaustas, kodėl Vakarų šalys reikalauja rezultatų ir kodėl Ukrainos postūmiai fronte siejami su NATO viršūnių susitikimu, A.Medalinskas pabrėžė, kokį didelį vaidmenį demokratijose turi rinkėjai.
„Kai kurios Vakarų šalys gali norėti kai ką paaiškinti savo elektoratui. Tam tikras spaudimas yra – pagal apklausų duomenis, įvairiose NATO šalyse gyventojai sako, kad Ukrainai reikia daugiau nei kosmetiniai dalykai prieš NATO viršūnių susitikimą.
Jeigu jūsų retorika yra tokia, kad kovosime iki galo, kad duosime Ukrainai, kiek reikės, tai kur tai yra? Kodėl tas „kiek reikės“ neateina?“ – piliečių spaudimą įvardijo politologas.
A.Medalinskas teigė neatmetantis, kad, jeigu dabartinis Ukrainos proveržis nepavyktų, tuomet tam tikros Vakarų valstybės gali nurodyti, kad Ukraina tiesiog negali laimėti.
Ne toks sėkmingas kontrpuolimas gali būti naudojamas ir kaip pretekstas paaiškinti nenorą daryti ryžtingesnius žingsnius dėl Ukrainos ir NATO suartėjimo.
A.Medalinskas neatmeta, kad NATO viršūnių susitikimo metu galima matyti neryžtingų Vakarų valstybių sprendimų, pateiktų kaip didžiuliai laimėjimai.
Pavyzdžiui, gali būti pasiūlyta įkurti kokią nors Ukrainos-NATO tarybą vietoje komisijos, gali būti pasakyta, kad Ukrainai bus suteikiama daugiau garantijų arba ginkluotės.
„Tai retorikos dalykai. Gaila, kad kartais tarp retorikos pasiklysta strateginė vizija“, – pastebėjo jis.
Anot A.Medalinsko, iš Vakarų ateinantys signalai, sakantys, kad „dabar Ukraina tegul atakuoja, o tada žiūrėsime, gal reikės pradėti derybas“, gali nešti ir gerą žinią, ir blogą.
Gerą žinią neštų tuomet, jeigu Ukraina laimi ir Vladimiras Putinas „pakelia rankas“. Tiesa, A.Medalinskas teigė abejojantis, kad V.Putinas pasiduotų.
„Kita vertus, aiškiai matoma, kad ginkluotės trūksta, todėl tas signalas gali būti, kad „Ei, Ukraina, dar turite ginklų? Noro kovoti? Jeigu matote, kad jau ne, ir jau daug žmonių praradote, tai sėskit prie derybų stalo“.
Šis momentas būtų negeras nei Ukrainai, nei patiems Vakarams santykiuose su Rusija, globalioje politikoje“, – apibendrino A.Medalinskas.
