„Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra nepriklausoma ir nešališka institucija, veikianti pagal įstatymuose jai nustatytus įgaliojimus bei kompetenciją“, – teigiama VTEK komentare, kurį Eltai raštu perdavė komisijos patarėja Dovilė Staniulionė.
„Komisija savo veikloje vadovaujasi pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, kolegialumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais bei gerbia kiekvieno asmens teisę išsakyti pastabas valstybės institucijų bei jų pareigūnų veiklai“, – komentavo VTEK.
ELTA pasiteiravo VTEK, ar, komisijos nuomone, metiniame pranešime nuskambėję prezidento teiginiai gali būti susiję su anksčiau komisijos pirmininko Gedimino Sakalausko išsakytomis mintimis apie galimus tyrimus dėl G. Nausėdos patarėjo Frederiko Jansono ir Seimo nario Mato Maldeikio kreipimųsi.
Praėjusią savaitę G. Sakalauskas išreiškė abejonę, ar VTEK pradės šiuos tyrimus, mat, pasak jo, atvejams yra suėjęs senaties terminas.
„Kiekvienas pagrįstas, Komisijai pateiktas pranešimas dėl galimo deklaruojančio asmens pažeidimo, įskaitant ir vadinamojo „čekučių skandalo“ kontekste minimus atvejus, yra vertinamas vadovaujantis Komisijos įstatyme nustatytais reikalavimais, tarp kurių ir nuostata, leidžianti pradėti tyrimus tik per trejus metus nuo deklaruojančio asmens galimo pažeidimo padarymo datos“, – anksčiau išsakytas pozicijas pakartojo VTEK.
„Komisija yra pasisakiusi, jog, reaguodama į asmenų pateiktus pranešimus, tyrimus pradėti gali dėl tarybos narių, kurie išrinkti į tarybos nario pareigas, taip pat dėl tų, kurie šiuo metu nėra išrinkti į tarybos nario pareigas ir neina pareigų viešajame sektoriuje. VTEK turi teisę pradėti tyrimą ir dėl buvusių tarybos narių, kurie šiuo metu eina ministro ar Seimo nario pareigas“, – priduriama komisijos komentare.
Prezidentas G. Nausėda, antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą, vadinamojo „čekučių“ skandalo kontekste pažėrė kritikos ne tik valdantiesiems, tačiau ir VTEK. Šalies vadovas stebėjosi komisijos neveiksnumu ir, pasak jo, bandymais ieškoti tokią poziciją paaiškinančių argumentų.
„Taip, teisėsauga yra pradėjusi ne vieną tyrimą, po kurių, tikiuosi, sulauksime atsakymų į daugelį klausimų. Tačiau stebina neveiksni Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri, atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti. Tuomet kyla abejonių, kokia yra šios institucijos misija apskritai“, – sakė G. Nausėda.
Kaip skelbta anksčiau, dėl prezidento rinkiminės kampanijos finansų ir po rinkimų likusių skolų reklamos tiekėjams bei viešųjų ryšių įmonėms į VTEK kreipėsi parlamentaras M. Maldeikis. Politikas prašo komisiją ištirti, ar šalies vadovas, 2018 m. nepateikęs savo šeimos turto deklaracijos, nepažeidė viešojo intereso ir politikams keliamų etikos standartų. Be to, Seimo narys ragina VTEK pripažinti G. Nausėdą pažeidus viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatas, mat, pasak M. Maldeikio, kitaip nei reikalauja įstatymas, G. Nausėda nedeklaravo turimų ryšių su įmonėmis, kurioms po 2019 m. rinkimų liko skolingas per 40 tūkst. eurų.
Tą pačią dieną kaip ir M. Maldeikis, raštą VTEK išsiuntė ir Daukanto aikštės lyderio patarėjas F. Jansonas. Jis paprašė komisijos ištirti, ar į vadinamąjį „čekiukų“ skandalą įsipainioję finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kultūros ministras Simonas Kairys nepiktnaudžiavo tarybos nario išmokomis, dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.
VTEK ketina apsvarstyti šiuos kreipimusis trečiadienį vyksiančiame posėdyje.
