Skaičiuojama, kad bendra Lietuvos karinė, humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai pasiekė 1 mlrd. eurų, o tai sudaro 1,42 proc. BVP 2022 metams.
„Buvimas šios konferencijos dalimi suteikia galimybę ne tik išreikšti politinę poziciją, tačiau taip pat susitikti su verslo atstovais ir aptarti labai konkrečius Ukrainos poreikius bei tolesnius atstatymo darbus. Tai itin svarbu, nes be privataus verslo ir organizacijų įsitraukimo Ukrainos atstatymas taptų kone neįmanomu. Taip pat, siekiant atkurti modernią, atsparią ir novatorišką Ukrainą, itin svarbu sutelkti dėmesį į inovacijas ir skaitmenizaciją, kur Ukraina jau dabar turi stiprius pagrindus ir net karo sąlygomis užtikrina technologijų tinkamą veikimą“, – renginio metu kalbėjo A. Armonaitė.
Londone vykusios sesijos metu taip pat atstatymo darbus aptarė ir neseniai iš Ukrainos sugrįžęs ir apie 3 mln. dolerių paramą paskelbęs JAV verslininkas Howardʼas Grahamʼas Buffettʼas.
Ministrė taip pat dalyvavo Ukrainos skaitmeninės transformacijos aptarimui skirtoje sesijoje, kurios metu pristatyti Ukrainos skaitmenizacijos srityje atlikti darbai, ateities vizija ir šio sektoriaus atsparumas.
Diskusijoje A. Armonaitė pabrėžė švietimo inovacijų ir skaitmenizacijos sričių svarbą, nes būtent tai, pasak ministrės, gali padėti užtikrinti Ukrainos atsigavimą ir tolesnį klestėjimą.
Lietuva jau įgyvendina Ukrainos infrastruktūros atstatymo projektus.
Vienas iš jų jau užbaigtas – ukrainiečiams perduota mobilioji gyvenvietė Borodyankoje, skirta 36 namų netekusioms šeimoms.
Lietuva siekia atstatyti sprogimų apgadintą mokyklą Borodyankoje ir rūpinasi darželio Irpinėje renovacija.
Tikimasi, kad projektai bus užbaigti šių metų rudenį. Taip pat Lietuva pradėjo elektros skirstomojo tinklo modernizavimo darbus Mykolajive.
Visi projektai turi jungtinę darbo grupę ir Lietuva glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos partneriais.
Lietuva taip pat yra pasirengusi padėti Ukrainos IT ir technologijų sektoriams, dalytis savo kompetencijomis kelių sektorių skaitmeninimo srityje.
