Staiga pasikeitusi pozicija
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame Aljanso narių viršūnių susitikime Ukraina negaus oficialaus kvietimo įstoti į NATO.
Visgi, anot J.Stoltenbergo, Ukrainai bus pasiūlytos priemonės, skatinančios tolesnį suartėjimą su NATO, pavyzdžiui – Ukrainos ir NATO tarybos sukūrimas, ilgalaikės karinės pagalbos Kyjivui programos patvirtinimas.
Tačiau V.Zelenskiui to gali ir neužtekti. Birželio pradžioje jis pareiškė, kad jo dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai nebūtų pasiųsta aiški žinia dėl stojimo į Aljansą terminų.
V.Zelenskis pabrėžė suprantąs, kad vykstant karui Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau, jo teigimu, itin svarbu išgirsti tai, jog šalis bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija.
Tačiau JAV nepalaiko aiškių terminų dėl Ukrainos narystės NATO nustatymo – nerimaujama, kad ryšių gilinimas karo metu gali paskatinti Vladimiro Putino naratyvą apie kovą tarp Rusijos ir NATO.
Kaip pasakoja aukštas pareigas užimantys Lietuvos politikai, Aljanso šalys narės jau buvo praktiškai sutarusios dėl reikšmingo pasiūlymo Ukrainai, tačiau esą staiga JAV pozicija visiškai pakito ir šalis nuo ryžtingo žingsnio atsitraukė.
Visgi, būtent JAV prezidentui Joe Bidenui yra itin svarbu, kad V.Zelenskis sudalyvautų NATO viršūnių susitikime Vilniuje, taip parodant Aljanso vienybę ir galią, jo paties politikos sėkmę.
Žinodamas tai, V.Zelenskis savo dalyvavimą laiko derybiniu svertu – aiškiai pasako, kad į Lietuvą neatvyks, jeigu Ukraina nesulauks konkretesnių žingsnių narystės link.
Tačiau neatvykdamas V.Zelenskis rizikuoja, kad iš Vakarų lyderių gaus dar mažiau, negu dabar kalbama, be to, fiziškai dalyvaudamas susitikime Ukrainos prezidentas dar galėtų bandyti įtikinti ir išsikovoti šaliai daugiau paramos.
Nuomonės išsiskyrė
Egzistuoja galimybė, kad Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus istoriškas dėl prarastų progų, antradienį nurodė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Yra sakančių, kad NATO vadovų susitikimas bet kuriuo atveju bus istorinis – klausimas tik, ar jis bus istorinis dėl pasiekimų, ar dėl prarastų progų“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Paklaustas, ar svarbus fizinis V.Zelenskio dalyvavimas NATO samite, ministras atsakė teigiamai: „Svarbus, aišku svarbus. Labai svarbus. Tikiuosi, kad jis dalyvaus“.
Tuo metu kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė fizinio V.Zelenskio dalyvavimo NATO viršūnių susitikime nesureikšmino.
„Atvykimas ar neatvykimas yra visiškai nesvarbus. Svarbu yra kokie sprendimai bus priimami ir kaip NATO stiprins bei reformuos save, kaip stiprins savo rytinį pakraštį – tame tarpe ir mus, bei kokia perspektyva numatoma ateityje užtikrinant Ukrainos saugumą ir tuo pačiu mūsų NATO teritorijų saugumą“, – įvertino D.Grybauskaitė.
„Principiniai dalykai yra svarbesni negu atskiri vizitai ar atvykimai, tuo labiau, kad išmokome bendrauti netiesiogiai, internetu“, – pridūrė ji.
L.Linkevičius: „Būtų labai apmaudu, jeigu Vilnius būtų linksniuojamas kaip dar viena klaida“
Vertindamas tai, ką Ukraina išgirs liepos mėnesį Vilniuje, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius pabrėžė visuotinį supratimą, kad karo metu Ukraina nebus pakviesta įstoti į NATO.
„Tačiau pakvietimas gali būti eventualus – gali būti kvietimas pasibaigus karui, gali būti sutarimas, jog turi būti suteiktos saugumo garantijos, kai baigsis konfliktas.
Šios formuluotės nebūtinai yra pakvietimas šiandien, bet tai būtų tai, ko tikisi Ukraina – ir manau, kad tebesitiki. Būtų labai apmaudu, jeigu Vilnius būtų linksniuojamas kaip dar viena klaida po tos klaidos, kuri buvo Bukarešte 2008 metais“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė L.Linkevičius.
Ilgametis diplomatas priminė, kad tąkart Vakarų šalių lyderiai atsisakė suteikti veiksmų planą Sakartvelui ir Ukrainai, ir po kelių mėnesių Rusija pradėjo karą Sakartvele.
„Praėjo 15 metų ir mes vėl pakartosime dar vieną klaidą, nesuteikdami vilties ir konkretaus kelio Ukrainai“, – sakė jis.
Pagal tai, ką dabar planuojama pasiūlyti Ukrainai, anot L.Linkevičiaus, panašu, kad Vilniaus NATO samitas gali būti istorinis blogąja prasme.
„Dabar girdžiu, kad NATO-Ukrainos komisija, kuri jau dabar yra ir veikia, bus performuota į NATO-Ukrainos tarybą. Tai – politinė kosmetika. Parduoti tai kaip ypatingą paramos ženklą bus sudėtinga – pirmiausiai Ukrainai, bet taip pat ir visiems kitiems“, – pabrėžė L.Linkevičius.
„Priminsiu, kad šiuo metu faktiškai veikia, nors dabar yra užšaldyta, NATO-Rusijos taryba. Tai būtų kaip ir tas pats bendradarbiavimo su Aljansu laiptelis“, – atkreipė dėmesį jis.
L.Linkevičius įsitikinęs, kad tokie Vakarų lyderių sprendimai Ukrainos atžvilgiu neįtikintų ir paties V.Zelenskio, o tokiu būdu Ukrainos prezidento atvykimas į Lietuvą iš tiesų pakibtų ant klaustuko.
Diplomatas pabrėžė, kad V.Zelenskio sprendimas neatvykti į NATO samitą nebūtų traktuojamas kaip priešiškumas Lietuvai – būtų išsakytas požiūris, kad Aljanso sprendimai netenkina esamos situacijos pagal savo tempą, gylį, turinį.
Anot jo, tokiam V.Zelenskio požiūriui būtų galima pritarti.
„Labai lengva samprotauti, kad vis tiek reikia elgtis diplomatiškai, priimti realybę. Lengva kalbėti, kai esi komforto sąlygose, bet, kai šalis kariauja, ji emociškai įsitempusi, įsitempęs ir prezidentas – jis, suprantama, reaguoja adekvačiai“, – įvertino diplomatas.
Apskritai, anot L.Linkevičiaus, neatvykdamas V.Zelenskis suduotų smūgį.
„Aljansas nagrinės daug svarbių klausimų: rytų flango stiprinimas, galimai Švedijos narystė išsispręs, gynybos išlaidos... Visi tie sprendimai reikalaus laiko, diskusijų, nebus paprasto sutarimo.
Tačiau visiems akivaizdu, kad kertinis klausimas bus Ukraina. Ir jeigu kertiniu klausimu neturėsime tos šalies vadovo, tai visą tą susitikimą pavadinti sėkme būtų labai sunku.
Ir tie kiti klausimai, kad ir kokie svarbūs bebūtų, nublanktų prieš tokį foną“, – įsitikinęs L.Linkevičius.
Tiesa, diplomatas mano, kad JAV politikai bet kokiu atveju įkalbinės V.Zelenskį atvykti, ir galimai jį įkalbės. L.Linkevičius pabrėžė, kad, net jeigu kai kurių sprendimų atžvilgiu vyrauja skepticizmas, JAV parama Ukrainai nemažėja, o paramos paketai vis kartojami.
„Be JAV paramos, be ginkluotės, be tos lyderystės suburiant Ramšteino formatą ukrainiečiams apskritai būtų sudėtinga priešintis. Galbūt tai ir nulems, tačiau vis tiek prieskonis liks nelabai koks – nenorėtume to nei tikėtis, nei linkėti“, – kalbėjo L.Linkevičius.
JAV vaidmuo
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala pastebėjo, kad V.Zelenskio vizitas yra asmeniškai svarbus garsiausią balsą Aljanse turinčiam JAV prezidentui Joe Bidenui.
„J.Bidenas tikrai daug investavo ir asmeninio politinio kapitalo, remdamas Ukrainą, ir laikydamas paramą Ukrainai kertiniu JAV užsienio politikos tikslu jo pirmosios, tai yra dabartinės, kadencijos metu.
Geriausiai simboliškai tai iliustravo J.Bideno apsilankymas Kyjive. Bendrame kontekste tai sietina su tikrai didele, apie 40 mlrd. dolerių, jau dabar vien kariniame lygmenyje siekiančia parama“, – portalui lrytas.lt sakė L.Kojala.
Visgi, L.Kojala įsitikinęs, kad lūkesčių, jog NATO viršūnių susitikimas siųs pozityvią žinią Ukrainai, vis dar yra.
„Kaip ir kalbėjo generalinis sekretorius, tai nebus oficialus pakvietimas, po kurio galėtų prasidėti ratifikacijos procedūra, tačiau bet kuriuo atveju bus žengiami žingsniai į priekį. (...) Galbūt bus atsisakyta Narystės veiksmų plano, kaip mechanizmo, kuris procesą prailgina – jis Ukrainai galėtų būti netaikomas“, – galimą variantą įvardijo politologas.
Bet kokiu atveju, anot L.Kojalos, V.Zelenskis puikiai supranta, kad atvykimas į Vilniaus NATO viršūnių susitikimą sukurtų jam progą tiesiogiai sąlygoti diskusijas dėl narystės, susitikti su daugelio pagrindinių šalių lyderiais.
