Tai numatančias Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pataisas įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Šiuo projektu siekiama pagerbti ir įvertinti tuometinio Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento (dabar – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė) pareigūnus, kurie 1990–1991 m., t. y. tuo dėl Sovietų Sąjungos karinės agresijos itin pavojingu metu, davę priesaiką Lietuvos Respublikai, dirbo ir gynė Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos valstybę bei Valstybės kontrolės instituciją“,-dokumento aiškinamajame rašte sako L. Kasčiūnas.
Jis pažymi, kad 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, prasidėjo naujas valstybės, o kartu ir Valstybės kontrolės, raidos etapas. Institucija buvo apibrėžta kaip Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui atskaitingas organas, tikrinantis valstybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, taip pat – valstybės turto apsaugą. Todėl, L. Kasčiūno nuomone, tikslinga ir prasminga tuometiniams Valstybės kontrolės pareigūnams suteikti laisvės gynėjo teisinį statusą.
Projekto iniciatoriaus L. Kasčiūno skaičiavimais, jam įgyvendinti kitų metų biudžete reikėtų numatyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui papildomai 25 tūkst. eurų Laisvės gynėjo pažymėjimams ir ženkleliams gaminti.
