Tiesa, nors kol kas neaišku, ar informacija dėl „Wagner“ įsitvirtinimo Lietuvos kaimynystėje teisinga, portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai ir politikai įsitikinę, kad grėsmė mums nepadidėjusi – bet kokios galimos provokacijos nedelsiant būtų sutramdytos, o į NATO valstybę pasikėsinę asmenys sulauktų griežto atsako.
Tikina, kad su provokacijomis būtų susidorota
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį teigė, kad šiuo metu nėra duomenų apie tai, jog „Wagner“ samdiniai keltųsi į Baltarusiją. Tokios pozicijos kol kas laikosi ir karo analitikas Egidijus Papečkys, pridūręs, kad ir Lietuvai kol kas nėra ko bijoti.
„Tikrai kol kas nėra jokių indikacijų, kad „Wagner“ būtų persikraustęs, nelabai matau didelės grėsmės. Taip, atsiranda tikimybė, kad tai gali būti panaudota provokacijoms, bet reikia suprasti, kad tai būtų provokacijos ne atskirai prieš Lietuvą, o prieš NATO.
Mes esame pasiruošę ir atsakingai žiūrime į tai, todėl bijoti nereikėtų. Didelės grėsmės nėra, padėtis atidžiai stebima“, – pabrėžė specialistas.
Pasak E.Papečkio, gali būti ir taip, kad J.Prigožinas į Baltarusiją atvyko tik dabar, o pačiam šios šalies diktatoriui bent menkas „Wagner“ pajėgų buvimas esą būtų labai naudingas.
„J.Prigožinas nori užsitikrinti saugų koridorių, jam realiai yra ko bijoti dėl savo gyvybės. A.Lukašenka, be abejo, suinteresuotas tuo, kad nors kažkoks „Wagner“ padalinys būtų Baltarusijoje, nes jis gautų samdinius, kurie neturi jokių skrupulų, ir padėtų A.Lukašenkai krizės atveju susidoroti su protestuotojais.
Be to, šiuo metu A.Lukašenka labai aktyviai bendradarbiauja su Afrika, nes nelabai su kuo daugiau ir turi, tai tokie „Wagner“, kaip skolų išmušinėtojai, jiems ir Afrikoje reikalingi.
Baltarusijoje galbūt atsirastų jų centras, kuriame jie pasiruoštų savo misijoms, samdinių darbui Afrikoje, bet vėl iškyla klausimas, o kaip tą Afriką pasiekti iš Baltarusijos, nes čia jau turi būti principinis Rusijos sutikimas, kad „Wagner“ iš ten veiktų.
Jeigu taip atsitiks, tai jie tiesiog gaus tokią bazę, o A.Lukašenka gaus smogikus, kuriems sumoki pinigus ir jie duoda į kailį protestuotojams“, – kalbėjo E.Papečkys.
Paklaustas, kaip šios karinės grupuotės galimas įsitvirtinimas Baltarusijoje visgi pakeistų Lietuvos saugumo situaciją, karo analitikas pažymėjo, kad didesnių provokacijų būti neturėtų, o mažesnės būtų kaipmat užgniaužtos.
„Mes, kaip atsakinga valstybė, žiūrime į bet kokias provokacijas taip, kad mes jų nenorėtume, bet jeigu jos ir bus, tai bus labai nereikšmingos ir mes su jomis puikiausiai susidorosime.
Bet kokia ginkluota provokacija prieš NATO būtų taip ir suprasta, kaip ginkluota provokacija, į kurią būtų atsakyta. NATO saugo savo šiaurines sienas, o Lietuvos Respublikos siena yra būtent NATO išorinė siena“, – portalui lrytas.lt aiškino E.Papečkys.
Tiesa, karo analitikas svarstė, jog iš esmės „Wagner“ galia silpnėja – pasak jo, jų pajėgos gerokai apmažėjusios, o tarnyba čia pasidarė „nebe tokia populiari“.
„Juo labiau, kad Rusijos gynybos ministerija perima visų tokių formuočių, tame tarpe ir „Wagner“ vadovavimą į savo rankas, tai jis iš esmės jau buvo pasmerktas, padarė savo darbą ir grįžta prie tų užduočių, kurios Rusijai toliau reikalingos – būti tokiu Rusijos įrankiu užsienio valstybėse, daugiausiai Afrikoje – ten, kur truputėlį pilkoji zona, nėra tvirtos demokratinės valdžios, yra įvairūs partizaniniai judėjimai, finansinių grupuočių tarpusavio karai, tai ten jie ir sugrįš.
O ta dalis, kuri norės kariauti Ukrainoje už pinigus, tiesiog pereis į gynybos ministerijos pavaldumą“, – svarstė ekspertas.
Reaguodamas ir į tai, kad Baltarusijoje šiuo metu turėtų būti dislokuotas branduolinis ginklas, E.Papečkys ramino, kad grėsmė Lietuvai nepadidėjusi ir dėl jo.
„Iš esmės Baltarusiją jau greitai bus galima pavadinti viena iš Rusijos karinių apygardų. Tas branduolinis ginklas yra labai neatsakingas, desperatiškas Kremliaus žingsnis, nes jie neturi daugiau kuo pagąsdinti. Bet realios didesnės grėsmės tai mums nesukelia.
Iš visos šitos istorijos, iš tų neatsakingų Kremliaus veiksmų, mums privalumas yra toks, kad mes dabar turime daugiau pagrindo prašyti pas mūsų sąjungininkus labiau prisidėti prie saugumo būtent mūsų regione ir konkrečiai Lietuvoje.
Kuo arčiau branduolinis ginklas, vadinasi, yra pagrindo tikėtis, kad bus sustiprinta oro gynyba“, – aiškino jis.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) antradienį įspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba esą veikia vis agresyviau. Pasak E.Papečkio, Baltarusija „nuolat ką nors rezga“, tačiau nieko rimtesnio padaryti negali.
„Reikia suprasti, kad prieš NATO samitą yra tam tikri teisėti ir adekvatūs veiksmai iš Lietuvos pusės, stiprinant sienos apsaugą, ir Baltarusija, be abejo, irgi stebi tokius mūsų pasiruošimus.
Jie visą laiką mus stebi – tai yra mums priešiškas režimas, kuris stengiasi kuo daugiau apie mus žinoti, kad prireikus galėtų mums labiau pakenkti.
Bet manau, mes labai daug padarėme nuo 2014 metų, mus privertė susimąstyti jų inspiruota pabėgėlių krizė, todėl dabar mes esame daug stipresni ir daug geriau pasiruošę nei anksčiau“, – pažymėjo E.Papečkys.
L.Kasčiūnas: svarbiausia kalbėti apie atgrasymą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, paklaustas, kaip keisis saugumo situacija, jei tokia grupuotė kaip „Wagner“ įsitvirtins šalia Lietuvos, teigė, jog scenarijų gali būti įvairių.
„Galima visaip vertinti, ar jie tikrai turės kažkokį skirtą vaidmenį – ar Ukrainai, ar tiesiog į Afriką iš ten skraidys. To dabar dar negalime pasakyti, nes kiekvienas scenarijus yra rizika ir A.Lukašenkai.
Jei jis priima „Wagner“, kuris daro operacijas prieš Ukrainą, ukrainiečiai A.Lukašenkai neutralumo galimybių tikrai nepaliks“, – portalui lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
Parlamentaras priminė, kad prieš kelis mėnesius Seimas jau priėmė rezoliuciją dėl „Wagner“ grupuotės pripažinimo teroristine organizacija, tačiau svarbu suprasti dar vieną esminį dalyką.
„Kai priėmėme rezoliuciją dėl „Wagner“, visi akcentavo, kad mes ją pripažinome teroristine organizacija, bet aš akcentavau, kad tokios neva pusiau privačios struktūros buvimas leidžia valstybėms prisidengti, kad „čia ne mes“.
Bet tai privalo būti vertinama kaip tų valstybių, iš kurių jie eina – pirmiausia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos – atsakomybė. Viskas – čia yra jų atsakomybė. Ir tuomet mes akivaizdžiai traktuojame, kad tai yra tų valstybių agresijos aktas“, – kalbėjo Seimo NSGK pirmininkas.
L.Kasčiūno teigimu, tam, kad Lietuva būtų saugesnė, reikalingi kompleksiniai sprendimai.
„Ką reikia padaryti ir ką mes jau darome – signalizuojame Aljansui, kaip reaguoti į tokias grupes, kurios gali padaryti galbūt ne totalią invaziją, bet, pavyzdžiui, su diversija, o po to atsitraukti. NATO gynybos planai, kurie dabar yra beveik patvirtinti, yra unikalūs tuo, kad jie jau reaguoja ne į patį agresijos aktą, o reaguotų į besiformuojančią krizę.
Jei yra intencijos, jei yra judėjimas – o Vakarų žvalgyba yra be gali stipri – jie jau turi teisę dislokuoti atgrasymui daugiau grupių čia. Tai gerai, kad tas atsiranda ir tą reikia vystyti NATO lygmeniu“, – aiškino L.Kasčiūnas.
„Taip pat reikia kuo daugiau pajėgų Lietuvoje iš karto, ką mes išgirdome iš vokiečių ir kuo galime pasidžiaugti.
Ir, aišku, nacionaliniai sprendimai – pajėgumai, kurie leistų tokias grupes likviduoti. Divizijos kūrimas į tai orientuotas, ir Karo padėties įstatymo pataisos, susijusios su užnugario kūrimu, teritorine gynyba, visuomenės įsitraukimu į gynybą“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Tiesa, anot L.Kasčiūno, nereikėtų atmesti ir to, jog dėl galimo „Wagner“ įsitvirtinimo kaimyninėje valstybėje gali dar labiau sustiprėti migracijos krizė Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
„Niekada negali atmesti. Šioje vietoje mes kalbame apie tai, kad, jeigu tik pamatysime tokias apraiškas, iš karto priimsime griežtus sprendimus ir pasiliekame sau teisę uždaryti sieną“, – tvirtino Seimo NSGK pirmininkas.
L.Kasčiūno manymu, dabar svarbiausia kalbėti apie atgrasymą: „Kad jie žinotų, kad bus tikslinis ir žiaurus atsakas. Čia esminis dalykas.“
D.Šakalienė: pagrindo panikai nėra
Socialdemokratė, NSGK narė Dovilė Šakalienė komentavo, kad situacija Lietuvos kaimynystėje dabar – labai dinamiška, tačiau akivaizdu, kad „Wagner“ įsitvirtinimas Baltarusijoje būtų itin rizikingas veiksnys.
„Vienas dalykas – tai yra būtent ta grupuotė, kuri turi realios kovinės patirties, kuri veikia labai efektyviai, naudodama hibridinio karo metodus, taip pat ypatingai žiauri grupuotė, turinti patirties įvairių metodų taikyme, kurie reikalautų imtis papildomų saugumo priemonių tiek kalbant apie mūsų valstybės sienos apsaugą, tiek kalbant apie tam tikras antiteroristines operacijas“, – portalui lrytas.lt sakė D.Šakalienė.
Vis dėlto, anot socialdemokratės, omenyje reikia turėti ir tai, kad pati Baltarusijos kariuomenė savotiškai yra „popierinė“ – tai yra, neturinti realios patirties mūšio lauke. Todėl kyla klausimas, kaip vyktų jos bendradarbiavimas su „Wagner“.
„Wagner“ grupuotė šiuo metu yra didžiausia privati kariuomenė pasaulyje, ir tai sakau ne kaip komplimentą, o kaip perspėjimą, nes tai yra rizika.
Jei šios grupuotės dalis ar ji visa įsitvirtintų Baltarusijoje, kyla klausimas, kokie yra jos tikslai, kaip ji būtų naudojama, kiek ji dirbtų su pačia Baltarusijos kariuomene, galbūt vykdydama tam tikrus mokymus, nes reikia turėti omenyje, kad Baltarusijoje yra dislokuojamas ir branduolinis ginklas.
Prieš NATO samitą visi suprantame, kad provokacijų tikimybė iš Rusijos padidėja, ir šis procesas, kurį mes matėme savaitgalį, yra tik dalis visų vykstančių procesų“, – komentavo D.Šakalienė.
NSGK narė pažymėjo, kad į galimas grėsmes Lietuvos institucijos žiūri atidžiai.
„Kiek aš matau, mūsų institucijos situaciją vertina labai efektyviai, aktyviai imasi veiksmų, kurie yra reikalingi. Tikrai šiuo metu nėra jokios priežasties panikai, nėra priežasties baimintis, kad esame nesaugūs, bet tam tikrų papildomo saugumo priemonių reikės imtis ir jau yra jų imamasi.
Jei Lietuvos piliečiams šiuo metu įmanoma susilaikyti nuo kelionių į Baltarusiją, tai tikrai verta tą daryti“, – tikino parlamentarė.
