Trečiadienį uždarame NSGK posėdyje Generalinė prokuratūra turėjo pateikti atnaujintą vertinimą dėl to, ar, jų manymu, 2019 m. pavasarį tuometiniam komiteto pirmininkui adresuotas pranešėjo kreipimasis buvo tinkamai išnagrinėtas ir įvertintas. Visgi, posėdžio metu Generalinė prokurorė Nida Grunskienė paprašė papildomo laiko susipažinti su komiteto parlamentinės kontrolės tyrimo informacija.
„Mes pateikėme komitetui mūsų turimą medžiagą. Taip pat komitetas pateikė jų turimą surinktą medžiagą. Kadangi pateikta medžiaga yra labai didelės apimtiems, mums pritrūko laiko susipažinti. Todėl mes paprašėme, kad būtų suteikta laiko pilnai susipažinti ir pateikti atsakymus į rūpimus klausimus“, – po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė N. Grunskienė.
Pasak jos, sutarta NSGK pateikti naują aplinkybių vertinimą iki vasaros pabaigos.
„Sutarėme, kad iki rugpjūčio pabaigos mes pateiksime atsakymą. Kadangi vasara yra atostogų metas, prokurorai taip pat turi teisę atostogauti. Suderinome laiką, kad į rugpjūčio mėnesio pabaigą mes pateiksime savo atsakymą, ar, susipažinus su medžiaga, radome visus atsakymus į mums rūpimus klausimus“, – aiškino prokurorė.
L. Kasčiūnas: nesitraukiu nuo žodžių, kad specialiosios komisijos gali prireikti
Tuo metu NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas žurnalistams patvirtino, kad komitetas ir Generalinė prokuratūra apsikeitė turima tyrimų medžiaga. Politikas pripažino, kad prokurorams prireikus daugiau laiko su ja susipažinti klausimas persikels į Seimo rudens sesiją.
„(Klausimas – ELTA) truputėlį nusikelia, kadangi jau yra sesijos pabaiga ir laiko prasisukti procedūroms irgi nelabai yra. Tai mes imame tokią pauzę iki rugsėjo 1 d.“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Be to, politikas pabrėžė, kad ne tik Generalinės prokuratūros informacija aprėpia galimo parlamentinio tyrimo klausimus.
„Nepamirškime, kad tai yra tik viena dalis klausimo. Yra kita klausimo dalis, iškelta ir žurnalistiniame tyrime, ir neatsakyta iki šiol – ir dėl rinkimų kampanijos finansavimo ir kai kurių kitų asmenų dalyvavimo“, – priminė Seimo narys.
Todėl jis nurodė, kad NSGK, nepaisant išsiskiriančios kai kurių opozicijos atstovų pozicijos, laikosi tokios pat pozicijos – komitetui gali prireikti suteikti specialiosios tyrimo komisijos statusą.
„Liekame prie tų pačių pozicijų. Aišku, skirtingi vertinimai yra tarp politinių jėgų – opozicija mato vienaip, valdantieji kitaip“, – dėstė jis.
„Tada jau tikrai, pažadame, kad rugsėjo pradžioje, prasidėjus rudens sesijai jau tikrai išeisime ir aiškiai pasakysime, ką darome toliau. Aš tikrai nesitraukiu nuo žodžių, kad specialiosios komisijos gali prireikti“, – pakartojo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Generalinei prokuratūrai atlikus patikrinimą, konstatuota, kad 2019 m. pavasarį tuometiniam Seimo NSGK pirmininkui adresuotas pranešėjo kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir įvertintas. Todėl prokurorai aktualią medžiagą perdavė parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę vykdančiam Seimo komitetui – klausimas grąžintas į NSGK.
Birželio pradžioje NSGK susitikę su Generalinės prokuratūros atstovais NSGK nariai tvirtino, kad neatsakytų klausimų dėl pranešėjo istorijos – yra. Tuomet L. Kasčiūnas teigė manąs, kad tik laiko klausimas“, kada jo vadovaujamam komitetui bus suteiktas specialiosios tyrimo komisijos statusas ir bu pradėtas parlamentinis tyrimas.
Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente atsirado pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
