„Mums labai svarbus instrumentalizacijos aspektas. Būtent dėl šio aspekto aš kovojau – kad tekste instrumentalizacijos terminas atsirastų. Lygiai taip pat dėl to kovojo ir Lenkija, Latvija, nes yra svarbu suprasti, kad turime reikalo su specialia migracijos rūšimi, kuri tampa ginklu diktatorių rankose“, – penktadienį žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Preliminariame tekste, kaip minėjau, instrumentalizacija buvo. Jeigu to teksto šiandien nepavyktų priimti – ką gi, būtų šiek tiek gaila“, – teigė jis.
Visgi, šalies vadovo teigimu, kol kas valstybių požiūris šiuo klausimu išsiskiria. Tačiau sutariama, kad efektyviausia priemonė – megzti santykius su migrantų kilmės ir tranzitinėmis šalimis, taip siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai dar iki užsieniečių patekimo į Europą.
„Tai yra skirtingas požiūris į klausimus. Ko gero, visgi, reikėtų pripažinti, kad dauguma iš mūsų suprantame, kad migracija tampa ypač sunkiai sprendžiama problema, kai žmonės patenka į Europos Sąjungos teritoriją, kyla daugybė iššūkių. Tame tarpe ir solidarumo tarp valstybių iššūkių“, – dėstė prezidentas.
„Todėl efektyviausia priemonė – dirbti su tomis migrantų kilmės šalimis, tranzitinėmis šalimis – kad šis išorinės migracijos reiškinys būtų kiek galima menkesnis ir jį būtų galima suvaldyti dar prie išorinių Europos Sąjungos sienų“, – tęsė jis.
Nepaisant to, ar EVT sutars dėl nutarimo formuluočių, G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva nekeis savo laikysenos neteisėtos migracijos atžvilgiu.
„Mes ir toliau elgsimės taip, kaip elgiamės, nes tai yra vienintelė efektyvi politika kovoti su hibridinėmis atakomis prieš mus“, – aiškino jis, akcentuodamas, kad Lietuva savo pavyzdžiu įrodė, kaip tinkamai užtikrinti Bendrijos išorės sienų kontrolę.
„Šiuo aspektu jokio pozicijos sušvelninimo negali būti ir turime pasiekti, kad teisinis migracijos instrumentalizacijos vertinimas ir teisinė aplinka būtų dedikuota būtent šiai migracijos rūšiai“, – tvirtino G. Nausėda, pakartodamas, kad po Rusijoje kilusių neramumų į Baltarusiją gali pasitraukti dalis samdinių grupuotės „Wagner“.
ELTA primena, kad birželio 29–30 d. Briuselyje vyksta EVT. Kaip skelbta Prezidentūros pranešime, susitikimuose Europos lyderiai aptaria tolesnę karinę ir finansinę pagalbą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai, taip pat Europos saugumo ir gynybos klausimus, migracijos problemas, tolesnio ekonomikos vystymosi perspektyvas.
