V. Andriukaičio argumentai dėl rusiškos kultūros suerzino L. Mažylį: „Padiskutuokite be manęs“

Rusijai ir jos diktatoriui Vladimirui Putinui toliau tęsiant agresyvius karo veiksmus Ukrainoje, buvęs eurokomisaras ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Andriukaitis įsitikinęs, jog dėl pradėto karo engti ir visiškai atsisakyti rusiškos kultūros nereikėtų.

 V. Andriukaitis ir L. Mažylis<br> Lrytas.lt koliažas
 V. Andriukaitis ir L. Mažylis<br> Lrytas.lt koliažas
EP narys Liudas Mažylis.<br>Europos parlamento nuotr.
EP narys Liudas Mažylis.<br>Europos parlamento nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>T.Bauro nuotr.
A. Lukašenka ir V. Putinas<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
A. Lukašenka ir V. Putinas<br>Imago-images/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
V. Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Vladimiras Putinas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Liudas Mažylis <br>T.Bauro nuotr.
Liudas Mažylis <br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2023-07-02 14:05

Pasak jo, „išmesti kultūras už borto“ gali tik „visiškai nesusigaudantys“ žmonės. Su tuo griežtai nesutinka europarlamentaras, profesorius Liudas Mažylis, pabrėždamas, kad karo Ukrainoje metu nuo bet kokios rusiškos kultūros susilaikyti reikia.

Apie tai ir kitas aktualijas politikai diskutavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“.

Situaciją Rusijoje mato ir kaip naują galimybę

L.Mažylis, paklaustas, kaip žvelgia į „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino sukeltą maištą Rusijoje, teigė, kad tai vis tiek yra tas pats režimas, kuris bet kuriuo atveju visada buvo vienodai pavojingas.

„Nedarau skirtumo (tarp V.Putino ir J.Prigožino, – lrytas.lt) istorinėje perspektyvoje – manau, kad tiek iki šitų įvykių, tiek dabar, tai, kas vyksta Rusijoje, ar tai vyksta labiau užmaskuota forma, ar atviresne, kaip tai pasimatė dabar, visada kelia pačius rimčiausius pavojus. Ta pati situacija yra ir dabar.

Aš nepritarčiau kai kurių aukštų Europos pareigūnų pozicijai, kad štai, pasidarė pavojingiau, kai Putinas susilpnėjo. Manau, tie pavojai yra tęstiniai ir nuolatiniai“, – vertino L.Mažylis.

Savo ruožtu V.Andriukaitis įvykius Rusijoje mato kaip „strategiškai labai viltingą ženklą“.

„Kad Rusijoje pokyčiai tokie dideli, jog jos galimybės mobilizuotis ir laimėti šį karą praktiškai nulinės. Aišku, ji gali jį tęsti, nes turi gyvųjų resursų, gali aukoti be galo daug žmonių, bet ką atskleidė šis faktas – pirma, jis atskleidė neišpasakytai abejingą pačią Rusijos visuomenę.

Niekas nepuolė ginti nei V.Putino, nei Rostove prie Dono užimtos vadavietės, nei išėjo į gatves prieš Prigožiną, nei už Prigožiną. Kitaip sakant, Rusijoje yra absoliuti apatija“, – kalbėjo V.Andriukaitis.

„Visiškai akivaizdu, kad tai atspindi be galo gilią Rusijos vidinę krizę“, – pridūrė jis.

Europarlamentaras, profesorius L.Mažylis įsitikinęs, kad Rusijos režimą sugriauti gali ne pačioje Rusijoje kilę neramumai, o triuškinanti Ukrainos pergalė.

„Visada buvau skeptikas dėl to, kad kažkokie vidiniai procesai tarp vidaus struktūrų gali teikti kokią nors viltį. Viltis yra Ukrainos stiprinime, ką visą laiką Europa ir visas kitas demokratinis pasaulis daro. Šiandieninėje situacijoje Rusija nenusilpo Ukrainos frontuose, savo agresyvų karą tęsia toliau, tomis pačiomis baisiomis formomis“, – sakė jis.

V.Andriukaitis tui metu tikino nemanantis, kad V.Putino valdžią galima nuversti tik ginklu. Pasak jo, galimi ir kitokie scenarijai.

„Gali būti scenarijai ir ne ginklo, bet paties aplink Putino esančio elito krizė, kuri gali užleisti pozicijas kitam elitui – juk yra daug grupių. Tarp oligarchų ir įtakingų elito grupių dabar vyksta apsistatymai“, – svarstė buvęs eurokomisaras.

Kalbėdami apie „Wagner“ grėsmę, jei ši grupuotė įsitvirtintų Baltarusijoje, pašnekovai taip pat laikėsi kiek skirtingų pozicijų. Pasak V.Andriukaičio, rizika Lietuvai dabar nėra išaugusi, o dabar esą turime dar didesnę galimybę efektyviau padėti Ukrainai.

L.Mažylis savo ruožtu teigė, kad Astravo atominė elektrinė, branduolinis ginklas, „Wagner“ bei tai, jog Baltarusija itin stipriai priklausoma nuo Rusijos, saugumo mums tikrai neprideda.

„Tokių keleto faktorių kombinacija prie rytinių Lietuvos sienų, mano galva, saugumo [iššūkių] mums tikrai nepamažina“, – įsitikinęs europarlamentaras.

Išsiskyrė požiūriai dėl rusų kultūros

V.Andriukaitis neseniai viešojoje erdvėje buvo cituojamas, kaip raginantis nenusigręžti nuo rusų tautos ir rusų kultūros. Apie tai jis kalbėjo ir rusų spaudoje. Laidoje jis teigė, kad dabar šią savo mintį dar labiau sustiprintų.

„Netgi dabar galiu dar labiau sustiprinti savo pozicijas, nes mums reikia galvoti apie tai, ką daryti, kad Rusija būtų kitokia. Čia numeris vienas mums visiems – visai Europos Sąjungai ir Lietuvai taip pat. Nematau jokių argumentų kultūros karuose, išmesti kultūras už borto yra visiškai nesusigaudančių žmonių argumentacijos.

Jau gana tos patirties po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo metama lauk vokiečių kultūra, vėliau po truputį ją susigrąžino. Aš nekalbu apie Ukrainos jautrumą – ji turi tam teisę, bet mūsų kontekste reikia galvoti, ką daryti dabar, kad tas pozityvias jėgas, net tylinčias jėgas, kurios nepalaikė V.Putino, kaip tik dabar yra kelias galvoti apie daug konstruktyvesnę politiką ateities atžvilgiu“, – svarstė V.Andriukaitis.

„Visiems noriu pasakyti – tiesiog įsijunkit ir paklausykit „Spragtuką“. Ir „Gulbių ežerą“. Pasiklausykite – pamatysite, kiek tame yra ir kitokio konteksto. Arba jūs neturite muzikinės klausos, kurie nesuprantate, nes tai užburia“, – kalbėjo buvęs eurokomisaras, PSO specialusis pasiuntinys Europai.

L.Mažylis su tokia pozicija sutikti nenorėjo.

„Nepykit, bet aš EP nuo ryto iki vakaro esu absoliučiai susitapatinęs su ukrainiečiais – tai, kad jiems šiuo metu yra nepriimtina, mano asmeninė nuomonė irgi tokia pati – niekur nedings F.Dostojevskis su L.Tolstojumi, neišbrauksi jų iš pasaulio kultūros, bet dabar yra ne laikas.

Yra hibridinis karas, tegul palaukia, ir sustokime šitoje vietoje. Yra ir kitokių operų, yra kitų autorių, ta pati ukrainiečių kultūra, kurią mes gal buvome primiršę, neįvertinę pakankamai. Dėl kultūros padiskutuokite be manęs. Aš diskutuoti nenoriu“, – rėžė profesorius.

Visgi V.Andriukaitis neatlyžo.

„Mes turime matyti pozityvią energiją. (...) Ką reiškia ne dabar? Kas pasakys, dabar ar ne dabar?“, – klausė jis.

„Manau, kad dabar karas. Kai buvo Pirmasis pasaulinis karas, Antrasis pasaulinis karas, pusės giedodavo savo kompozitorių kūrinius. Manau, kad laikai nepasikeičia – karas yra karas.

Jūs ištrinkite mane kaip šios diskusijos objektą – aš nediskutuoju. Pasakiau savo nuomonę“, – tvirtino L.Mažylis.

Paklaustas, kaip tuomet vertina tuos paaiškinimus, jog per kultūrą Rusija taip pat demonstruoja savo minkštąją galią, V.Andriukaitis pažymėjo, kad jo šis argumentas neveikia.

„Aš turiu kitą argumentą. Jeigu tu esi stipresnis, tu puikiai gali panaudoti tą jų vadinamąją silpnąją galią savo naudai, ir puikiai pritraukti daug daugiau žmonių į savo pusę. Kaip tik dabar yra kelias stiprinti mūsų pajėgas, ir parodyti, kad mes nesame anti-putinai, o mes esame daug didesni, tvirtesni ir gilesni žmonės.

Pavyzdžiui, V.Putinas persekioja LGBT, čia irgi kažkas bijo lesbiečių teisių, tai jie yra panašūs tuo požiūriu. Jeigu jūs manote, kad galima atsakyti tuo pačiu, ką daro Putinas, vadinasi, jūs norite susitapatinti su diktatoriaus logika ir mąstymu. Mano kelias yra kitoks, aš jo nebijau“, – akcentavo buvęs eurokomisaras, PSO specialusis pasiuntinys Europai.

„Ką tik mes dešimt minučių kalbėjome apie tai, kaip nieko nežinome, neturime objektyvios informacijos, o tada mes nuskrisime ir kultūriškai prusinsime rusų tautą. Netikiu“, – atsakė L.Mažylis.

Visą V.Andriukaičio ir L.Mažylio pokalbį žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.