Užuot padėję, nubaudė
Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Vytautas (pavardė redakcijai žinoma, – aut.past.), praėjusį ketvirtadienį, birželio 29 dieną, į savo namus Vilniuje jis išsikvietė policijos pareigūnus.
Jau kurį laiką jis įtarė, kad 17-metė dukra vartoja narkotines medžiagas. Kai ši vis dažniau pradėjo prašyti pinigų, Vytautas tiesiai šviesiai paauglės paklausė, ar ši už juos perka narkotikus. Mergina prisipažino su draugais rūkanti „žolę“ ir tvirtino, kad tai daro visi jos bendraamžiai.
17-metė nėra biologinė Vytauto dukra. Ji – globotinė, tačiau mergaitė šeimoje gyvena jau 12 metų, nuo pat penkerių metukų, tad tapo tikrų tikriausia šeimos nare.
Kaskart turėdamas klausimų ar problemų, vyras kreipdavosi į Vaiko teisių apsaugos specialistus, teiraudamasis, kaip elgtis. Jei kiltų problemų su narkotinėmis medžiagomis, šie nedelsiant ragino skambinti policijai.
„Aš, kaip ir rekomendavo Vaiko teisių apsaugos specialistai, kreipiausi į policiją. Aš pats negaliu su visu tuo kovoti, visu tinklu, kuris paaugliams platina narkotikus“, – sakė Vytautas.
Globėjas tikėjosi, kad atvykę policijos pareigūnai padės jam ištraukti iš paauglės informaciją, kas vaikams parduoda narkotines medžiagas. Atvykęs pareigūnas apieškojo namus, tačiau juose rado tik elektroninę cigaretę.
Anot Vytauto, dukra policijos pareigūnui prisipažino vartojusi neleistinas medžiagas, tačiau neatsakė, iš kur jų gavusi. Dėl to šis tiesiog išrašė baudą už elektroninę cigaretę, kurią galiausiai turės sumokėti pats pareigūnus išsikvietęs tėvas.
„Iš kur paauglys gavo narkotikų? Jeigu jų nerado, vis tiek buvo vaiko prisipažinimas. Vaikas sakė taip, gavo narkotikų, sakė, kad visi čia tas kanapes augina. O po to neieškoti, apsiriboti bauda pranešusiam tėvui ar globėjui... Padaryta taip, kad niekas į juos nesikreiptų“, – apstulbo vyras.
Jo teigimu, bauda nėra didelė, vos keliolika eurų, bet paauglei ji nebus jokia pamoka, nes sumokėti vis tiek teks ją išlaikančiam tėvui. Šis svarstė specialiai jos nemokėti, palaukti, kol vaikas taps pilnametis ir pats užsidirbs pinigų, tačiau bauda per tą laiką labai išsipūs, tad piniginę teks papurtyti pačiam.
„Finansiškai bauda nedidelė, bet ji labiau žeidžia morališkai“, – atsiduso Vytautas.
Vyras stebėjosi, kad siekęs pagalbos savo ir kitų vaikams, galiausiai nubaustas liko pats. Ant tądien į iškvietimą atvykusio pareigūno vilnietis tikino nepykstantis, labiausiai pikta dėl pačios teisėsaugos sistemos neįgalumo.
„Aš turiu pasakyti, kad policininkas mano atžvilgiu buvo labai geranoriškas, jautrus. Mes pildėme protokolą, jis pamatė, kad aš sumišau, pasikalbėjau su juo, sakau, žiūrėkite, kokia keista situacija gavosi. Mes kartu padiskutavome, kad situacija tikrai keista, bet pagal tvarką jis turi taip elgtis“, – apgailestavo jis.
Vilnietis guodėsi, kad dėl tokios teisėsaugos „kovos“ su narkotikų platintojais tėvai paliekami iš balos kapstytis patys.
Policija pakomentavo situaciją
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja portalui lrytas.lt patvirtino informaciją, kad į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui paauglė prisipažino vartojusi draudžiamas medžiagas.
„Į įvykį reagavę pareigūnai bendravo tiek su mergina, tiek ir su jos globėju. Mergina pokalbio metu su pareigūnais pripažino, kad prieš savaitę laiko yra bandžiusi rūkyti kanapes.
Taip pat pripažino, kad tądien vartojo alkoholinį kokteilį ir turi bei rūko elektroninę cigaretę, kurią perdavė savo tėvui. El. cigaretė buvo paimta. Merginai taip pat buvo nustatytas 0.08 prom. girtumas, todėl pažeidimo padarymo vietoje jai surašytas protokolas.
Taip pat informacija perduota ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai“, – nurodė policijos atstovė.
Anot jos, merginai numatyta atsakomybė už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo.
„Pareigūnai, įvertinę gautą informaciją apie narkotinių medžiagų platinimą, perduoda ją specializuotiems padaliniams patikrinimui, tai jau ne viešo pobūdžio informacija.
Jeigu tokia informacija pasitvirtina, tuomet pareigūnai pradeda tyrimą dėl narkotinių medžiagų platinimo, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – aiškino J.Samorokovskaja.
Vaiko teisių gynėjams situacija žinoma
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius portalui lrytas.lt patvirtino, kad ši situacija tarnybai jau yra žinoma.
Jo teigimu, atvejų, kai vaiko teisių gynėjai sužino apie besisvaiginančius paauglius, daugėja.
Apie tai pranešimus specialistai gauna iš įvairių šaltinių – teisėsaugos, medikų, mokyklų bendruomenių. Kiekvienas pranešimas apie besisvaiginantį vaiką registruojamas kaip pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą.
„Vaiko teisių gynėjai visuomet reaguoja į kiekvieną pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada bendraujame su vaiku, išklausome jo nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, ir vaiko šeimos nariais, vertiname vaiko situaciją.
Ištikus krizinei situacijai šeimoje, vaiko teisių gynėjai visada pasiruošę padėti: pakonsultuoti, nukreipti pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ar priklausomybės ligų specialistus.
Ne išimtis ir šis atvejis, vaiko teisių gynėjai gavo pranešimą apie minimą situaciją, šiuo metu vertinama vaiko situacija ir bus sprendžiama, kokios papildomos pagalbos gali prireikti“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Batulevičius.
Anot specialisto, tyrimai rodo, kad itin didelė dalis vaikų išbando priklausomybę sukeliančias medžiagas: 79 proc. vaikų yra paragavę alkoholio, 54 proc. yra bandę rūkyti (8 proc. tai daro kasdien), 65 proc. yra bandę elektronines cigaretes (14 proc. tai daro kasdien), 19 proc. yra bandę narkotines medžiagas.
„Apie priklausomybes, psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir žalą su vaikais reikia kalbėti jau nuo mažų dienų. Tačiau ne visais atvejais užtenka vien pokalbio. Vaikai yra smalsūs iš prigimties, o paauglystės laikotarpiu didelę įtaką daro ir draugai bei pažįstami, tad vaikams gali kilti noras išbandyti įvairias medžiagas.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad vaikai dažnai elgiasi taip, kokį pavyzdį mato savo šeimoje. Tad jeigu tėvai prie vaiko rūko, vartoja alkoholį, ženkliai išauga tikimybė, kad ir vaikas taip darys. Tad labai norisi pakviesti žmones mokyti vaikus savo pavyzdžiu ir rodyti jiems tinkamą elgesį“, – ragino G.Batulevičius.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad atpažinti, jog vaikas ėmė vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, galima iš jo besikeičiančios išvaizdos – papilkėjusios veido odos, patamsėjusių paakių.
Keičiasi ir vaiko emocinė būsena – jis gali tapti irzlus, nerimastingas, gali pasireikšti dideli nuotaikų svyravimai, sutrikti koordinacija, miegas bei mityba.
„Jeigu vaikas ima ieškoti progų trumpam išeiti iš namų ar negrįžta namo sutartu laiku, iš namų dingsta pinigai ar kiti daiktai, jis ieško arba pats dalinasi atitinkama informacija socialiniuose tinkluose – tai jau rimti signalai tėvams, kad vaikui gali reikėti pagalbos.
Pastebėjus šiuos ar kitus nerimą keliančius požymius labai svarbu kalbėtis su vaikais apie priklausomybę sukeliančių medžiagų daromą žalą, analizuoti situacijas, kas paskatino vaiką išbandyti jas, laiku suteikti vaikams pagalbą“, – aiškino pašnekovas.
Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, labai svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus. Padėti tokiose situacijose pasiruošę medikai, priklausomybės ligų specialistai, vaiko teisių gynėjai.
„Atminkime, kad vaikas gali suklupti, tačiau jam visuomet svarbu jausti tėvų palaikymą ir gauti pagalbą.
O suaugusiems labai svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir nedelsiant kreiptis pagalbos“, – pastebėjo G.Batulevičius.
