Savo ruožtu naujienų portalas lrytas.lt pateikia įdomiausią Vilniaus NATO viršūnių susitikimo statistiką bei faktus – nuo Aljanso susitikimų organizavimo aplinkybių iki ginkluotės, jau saugančios Vilnių.
Kada, kur ir kodėl vyksta NATO viršūnių susitikimai?
NATO viršūnių susitikimai – tai galimybė Aljanso šalių-narių lyderiams susitikti ir priimti strateginius sprendimus vardan bloko valstybių saugumo, nustatyti Aljanso veiklos kryptį.
Nuo 1949 metų, kada buvo įkurtas NATO, jau įvyko 32 Aljanso samitai, daugiausiai kartų – 13 – NATO viršūnių susitikimai įvyko Briuselyje, Belgijoje. Galimybę organizuoti šį renginį jau turėjo Ryga (2006 metais), Varšuva (2016 metais).
NATO viršūnių susitikimai nėra reguliarūs ir neturi nustatyto tvarkaraščio – nors planuojami gerokai iš anksto, susitikimais šalys-narės reaguoja į kilusius naujus saugumo iššūkius, pasikeitusias aplinkybes.
Aljanso samitai vyksta vienoje iš šalių-narių. Bloko valstybės pasisiūlo surengti susitikimą, o pagrindinis NATO politinis sprendimų priėmimo organas – Šiaurės Atlanto Taryba (NAC), kurią sudaro visų Aljanso šalių atstovai, įvertinusi visus pasiūlymus, priima galutinį sprendimą dėl renginio vietos.
NATO viršūnių susitikimų vietos turi tam tikrą teminę reikšmę. Pavyzdžiui, 1999 metų Vašingtono samitas buvo skirtas Šiaurės Atlanto sutarties pasirašymo šiame mieste 50-osioms metinėms paminėti. O Stambulas, kuriame 2004 metais įvyko Aljanso susitikimas, jungia Europą ir Aziją, čia Aljansas pradėjo įgyvendinti Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvą.
Galimybė Vilniui
Šių metų liepos 11–12 NATO viršūnių susitikimas pirmą kartą įvyks Lietuvoje, Vilniuje – tai toliausiai Aljanso Rytuose rengiamas samitas per visą bloko istoriją.
Vilnius šalių-narių pasirinktas neatsitiktinai – nors Lietuva jau kurį laiką buvo išreiškus norą tapti NATO viršūnių susitikimo šeimininke, galutinį tašką padėjo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, tokiu būdu, kaip teigiama, siunčiant žinią dėl Aljanso įsipareigojimo ginti rytinį bloką.
Į Lietuvos organizuojamą susitikimą ketina atvykti 48 užsienio delegacijos, kurias sudarys apie 2400 narių. Renginio saugumu rūpinsis iki 12 tūkst. pareigūnų ir karių, o saugomi bus dar apie 150 aukšto rango politikų.
Delegacijoms vežti prireiks apie 800 transporto priemonių.
Vilniuje tikimasi sulaukti ne tik Europos šalių, bet ir JAV, Kanados, Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos, Naujosios Zelandijos vadovų. Vilniaus samite pirmą kartą kaip NATO narė sudalyvaus ir Suomija, šių metų balandį prisijungusi prie Aljanso.
Kalbama, kad Vilniaus NATO samitas sulaukė itin didelio Pietų Korėjos dėmesio – vien šios valstybės vadovai kartu su savimi atsiveža apie šimtą žurnalistų. Iš viso šiame renginyje planuoja dirbti apie 2 tūkst. įvairių valstybių žurnalistų.
Skaičiuojama, kad kartu su NATO šalių prezidentais, ministrais, kariuomenių vadais ir kiekvienos valstybės žurnalistų komandomis, „Litexpo“ parodų rūmuose renginio dienomis gali būti apie 5 tūkst. žmonių.
Prireikė nemažai darbo, kad „Litexpo“ būtų pritaikytas NATO standartams – čia jau įvykdyti vidaus statybos darbai, įrengta NATO saugumo reikalavimus atitinkanti delegacijų vadovų posėdžių salė, suformuoti kambariai dvišaliams susitikimams ir spaudos konferencijoms, o kai kurios funkcinės zonos suformuotos išorėje.
Numatoma, kad NATO viršūnių susitikimas Lietuvai kainuos 38 mln. eurų.
Tiesa, didžiausias Lietuvos istorijoje renginys neliks neįamžintas – Lietuvos paštas jau išleido pašto ženklą „NATO viršūnių susitikimas Vilniuje“, o jo tiražas – 20 tūkst. vnt.
Kas vyks?
Pirmoji NATO viršūnių susitikimo diena – liepos 11-oji – prasidės viešuoju renginiu – forumu nevyriausybinių institucijų ir analitinių centrų atstovams. Nuo 11 valandos į „Litexpo“ pradės rinktis šalių-narių lyderiai.
Visą dieną Aljanso šalių vadovų bei užsienio ir gynybos ministrų laukia susitikimai, o vakare, apie 19 valandą, organizuojama iškilminga NATO šalių-narių vadovų ir jų antrųjų pusių vakarienė Prezidentūros rūmuose, iš viso – iki 80 asmenų.
Maistą valstybių lyderiams tieks konkursą laimėjusi įmonė „Zizi namai“, valdanti Klaipėdoje įsikūrusį restoraną „Monai“, o pati vakarienė kainuos 36 tūkst. eurų, taigi – apie 450 eurų asmeniui.
Liepos 12-ąją NATO šalių lyderiai „Litexpo“ rinksis nuo ankstaus ryto, o vakare bus surengta spaudos konferencija ir visuomenei pateikiami Aljanso lyderių suderinti sprendimai. Svarbiausi klausimai – Ukrainos narystė, rytinio bloko stiprinimas, šalių-narių išlaidos gynybai ir Švedijos narystės klausimas.
Tarp NATO šalių-narių lyderių netrūksta nerimo, kad į Vilniaus samitą neatvyks Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jeigu iš tiesų Aljanso nariai nežengs ryžtingo žingsnio Ukrainos narystės bloke link.
Saugumo priemonės
Siekdama užtikrinti aukščiausių politikų saugumą, Lietuva imasi ypatingų saugumo priemonių.
Praeitą savaitę NATO sąjungininkai Lietuvoje dislokavo ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS, CBRN (cheminių, biologinių, radiologinių ar branduolinių incidentų) pajėgumus.
Liepos 7–13 dienomis bus draudžiami mažųjų lėktuvų, oro balionų ir dronų skrydžiai, o liepos 11–12 dienomis 30 km spinduliu nuo „Litexpo“ parodų rūmų esančioje oro erdvėje bus draudžiami visi skrydžiai.
NATO viršūnių susitikimo metu keisis ir automobilių, pėsčiųjų bei dviratinininkų eismas. Judėjimo ribojimai apims Senamiestį, Vilniaus oro uosto, atskiras Naujamiesčio seniūnijos teritorijas, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ prieigas: kai kurie rajonai ar gatvės bus uždaromi visiškai, kiti – laikinai.
Riboto patekimo zonose bus galima judėti tik pėsčiomis, bus uždarytas visų transporto priemonių judėjimas, įskaitant ir dviračius bei elektrinius paspirtukus.
