Volodymyro Zelenskio planai atvykti į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje nebuvo aiškūs beveik iki paskutinės minutės. Ukrainos prezidentas apie tai paskelbė tik pirmadienio vakarą.
Prieš tai V.Zelenskis tokią galimybę vertino gana skeptiškai, teigdamas, kad nenori vykti pramogauti.
Tiesa, Vilnius neabejojo, kad V.Zelenskis atvyks. Dar praėjusią savaitę gerai informuoti šaltiniai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad Ukrainos vadovas tokį sprendimą esą priėmė Kijeve susitikęs su Gitanu Nausėdu.
Buvusią paslaptį G.Nausėda atskleidė, kai kartu su V.Zelenskiu antradienio vakarą pasirodė Lukiškių aikštėje, kur vyko akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ baigiamasis renginys, – pasitikti 33 bėgikai, iš fronto Bachmute nešę kulkų suvarpytą Ukrainos vėliavą.
G.Nausėda pasakojo, jog kai apie lietuvių sumanymą užsiminė V.Zelenskiui, jis atsakęs, kad privalo būti Vilniuje. „Mačiau, kaip suspindo prezidento akys“, – sakė Lietuvos vadovas.
Antradienį Lenkijos prezidento lėktuvu iš Žešuvo į Vilnių atskridęs V.Zelenskis daugiatūkstantinės minios Lukiškių aikštėje buvo sutiktas ypač šiltai. Politikas susijaudinęs ištarė, kad jaučiasi lyg namuose.
Kritikavo sprendimą
V.Zelenskis į Vilnių atvyko jau prasidėjus NATO viršūnių susitikimui, bet prieš tai neslėpė nusivylimo būsimu sprendimu – esą absurdiška nenustatyti Ukrainos narystės termino ir kritikavo Aljansą dėl silpnumo.
Kad Ukraina padarytų NATO stipresnę, V.Zelenskis pabrėžė ir kreipdamasis į Lukiškių aikštėje susirinkusius vilniečius.
Dėkodamas Lietuvai ir jos žmonėms už paramą ir tvirtą mūsų šalies poziciją dėl Ukrainos narystės NATO prezidentas kalbėjo, kad žmonės Vilniuje žino, kas yra saugumas ir kaip jį pasiekti: „Ir žino, kad saugumas yra kartu su Ukraina.“
Pasiektas maksimumas?
Tačiau emocingi Ukrainos lyderio žodžiai vienaip buvo sutikti paprastų lietuvių ir kitaip NATO viršūnių.
Renginio kuluaruose antradienį buvo kalbama, kad V.Zelenskio priekaištai esą įvertinti rūsčiai.
Deklaracijos tekstas buvo baigtas derinti jau vykstant NATO viršūnių susitikimui. Teigiama, kad derybos buvo įtemptos ir karštos. Buvo vilties, kad paskutinę minutę dokumentas gali tapti ir kiek palankesnis Ukrainai.
Vis dėlto galbūt ir dėl V.Zelenskio aštrių pareiškimų rezoliuciją buvo suskubta priimti iki Ukrainos prezidentui atvykstant į Vilnių. Ukrainos rėmėjai, tarp jų ir kai kurie Lietuvos politikai, paskelbta deklaracija buvo akivaizdžiai nusivylę.
Tiesa, G.Nausėda džiaugėsi priimtais sprendimais ir vadino juos istoriniais.
Pasak prezidento, NATO viršūnių susitikimo komunikate įrašyta formuluotė dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos – maksimumas, ką buvo galima pasiekti.
G.Nausėda aiškino, kad dėl deklaracijoje numatytos Ukrainos perspektyvos NATO formuluotėje asmeniškai kalbėjo ir su V.Zelenskiu: „Mes remiame Ukrainą, bet mes nekariaujame. Todėl manau, kad turėtume susilaikyti nuo bet kokių vertinimų, nes tuos vertinimus daro prezidentas, kurio šalis kariauja už savo laisvę ir mūsų visų laisvę.“
Beje, G.Nausėda Vilniaus susitikimą vadino „susitarimų susitikimu“.
Tikino viską suprantantis
V.Zelenskis trečiadienį Vilniuje NATO lyderiams irgi padėkojo, kad Ukrainai nebus taikomas narystės veiksmų planas.
Prezidentas teigė suprantantis, kad ir šis rezultatas nebuvo lengvai pasiektas. Jis taip pat pripažino, kad Ukrainos laukia ilgas kelias, bet ji nori išgirsti aiškius signalus dėl narystės NATO: „Suprantame, jog šiandien kalbėti apie mūsų narystę baugu, nes niekas nenori, kad kiltų pasaulinis karas. Tai yra logiška ir suprantama.
Aš tik noriu, kad visi suprastų, – esame civilizuoti ir adekvatūs žmonės. Ukraina kovoja ir puikiai supranta, kad negali tapti nare tol, kol mūsų teritorijoje vyksta karas. Tai visiškai suprantama.
Tačiau signalai, kurie yra siunčiami, svarbūs. Tie užtikrinti teiginiai labai svarbūs – tapti nare, kai sąlygos bus patenkintos. Aš suprantu, kad tai įvyks tada, kai mūsų teritorijoje bus saugu.“
Perspektyva – miglose
Lietuvos politikai ir prezidentas G.Nausėda prieš NATO viršūnių susitikimą ir jo metu tikino, kad Ukraina taps Aljanso nare ir neturime teisės elgtis kitaip.
Kad su Rusija kariaujanti Ukraina galiausiai turėtų tapti Aljanso dalimi, deklaravo ir daugelis kitų šalių lyderių, vis dėlto Kijevas kvietimo Vilniuje nesulaukė.
Antradienį paskelbtame ilgai derintame komunikate miglotai nurodoma, kad Ukrainai kvietimas bus pateiktas, kai tam pritars sąjungininkės ir bus įvykdytos sąlygos.
Dokumente nenurodoma, kokias sąlygas turi įvykdyti Kijevas. Jame nėra nurodyti ir konkretesni terminai, kada Ukraina galėtų tikėtis įstoti į NATO, todėl skeptikai iš karto ėmė nuogąstauti, kad tai gali ir neįvykti.
Manoma, kad tokio atsargumo galingiausios Aljanso šalys ėmėsi nenorėdamos erzinti Maskvos ir baimindamosi išprovokuoti pasaulinį karą.
Vis dėlto Vilniuje buvo pritarta, kad Ukrainos įstojimui į NATO nebus taikomas narystės veiksmų planas.
Komunikate išsakoma ir parama Ukrainai vykdant reformas kelyje į NATO: „Ukraina tampa vis labiau sąveikaujanti ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė reikšmingą pažangą reformų kelyje.
Sąjungininkės ir toliau rems ir svarstys Ukrainos karinio suderinamumo pažangą bei būtinas papildomas reformas demokratijos ir saugumo srityje. Pažangą nuolat vertins NATO užsienio reikalų ministrai. Aljansas rems Ukrainą vykdant šias reformas jos kelyje į būsimą narystę.“
Vilniuje susirinkę lyderiai priėmė sprendimą įkurti NATO ir Ukrainos tarybą. Trečiadienį įvyko pirmasis jos posėdis. Kai kurios šalys taip pat pranešė apie papildomą karinę paramą Ukrainai.
„Sąjungininkės šiandien susitarė dėl tvirtos ir vieningos bei teigiamos žinutės Ukrainai. Dėl tebesitęsiančios paramos ir dėl kelio, kuris ves narystės link“, – Vilniuje pasiektus rezultatus apibendrino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Karas gali nesibaigti
Vis dėlto Ukrainos narystę remiantys Lietuvos politikai NATO viršūnių susitikimo rezultatus vertino gana pesimistiškai sakydami, jog kai kurios šalys esą nesupranta, kad tai reiškia įšaldytą karą.
Antai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, per NATO viršūnių susitikimą parengtoje deklaracijoje atsirado Ukrainai palankesnis žodynas, tačiau esą tai tik mažas žingsnis į priekį.
L.Kasčiūno nuomone, įtakingosios NATO narės nesuprato, kad pažadas priimti Ukrainą į Aljansą tik pasibaigus Rusijos sukeltam karui reiškia įšaldytą konfliktą.
Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis neslėpė pasigedęs JAV prezidento Joe Bideno lyderystės formuluojant Ukrainos narystės į NATO pakvietimą.
Parlamentaro teigimu, neapibrėžtumą Ukrainos narystės Aljanse klausimu galbūt galėjo lemti ir Rusijos bauginimai.
Jam antrino Ž.Pavilionis: „Vienintelė sąlyga, kuria galima pateisinti tokią bevalystę, – Kremliaus įtaka, baimė ir netgi nebaudžiamumas, kurį toleruoja tam tikros sostinės NATO“.
Įžvelgė daug optimizmo
Beje, Ž.Pavilionio kritikuojamo galingiausios pasaulio valstybės prezidento lėktuvas „Air Force One“ į Vilnių atskrido NATO viršūnių susitikimo išvakarėse. J.Bideną oro uoste pasitiko G.Nausėda.
Šalių vadovai akis į akį dar kartą susitiko antradienio rytą Prezidentūroje, kurios kieme JAV prezidentui buvo surengta iškilminga sutikimo ceremonija.
Po šio susitikimo G.Nausėda kalbėjo, kad JAV prezidentas yra optimistiškas Ukrainos klausimu. „Jis teigia, jog dar reikia padaryti tam tikrų darbų, kad Ukrainos narystė NATO taptų realybe.
Bet šiandien Jungtinės Valstijos, aš cituoju jį, yra didžiausios Ukrainos rėmėjos ir toliau rems Ukrainą iki pergalės“, – pokalbį su Amerikos lyderiu atpasakojo G.Nausėda.
Lietuvos vadovas palankiai vertino būsimus NATO viršūnių susitarimus dėl Ukrainos: „Svarbiausia, kad jau šiame NATO viršūnių susitikime mes sugebėtume rasti aiškų kelią, kaip atverti tas NATO atviras duris. Vienas dalykas yra deklaruoti, kad NATO durys yra atviros, kitas – nurodyti, kaip praeiti pro tas duris.“
Švedijai durys atsivėrė
Vilniaus susitikimo išvakarėse buvo kilę rimtų abejonių ir dėl NATO durų atidarymo Švedijai. Jų švedams nenorėjo atverti Turkija ir Vengrija, kurios vis dar nėra ratifikavusios Švedijos narystės dokumentų.
Ankara netgi reikalavo mainais už Švedijos narystę NATO jai kvietimo į Europos Sąjungą.
Vis dėlto Vilniuje buvo pasiektas susitarimas, kad Turkija nevetuos Švedijos narystės.
Toks Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano pažadas nuskambėjo po kelias valandas trukusių derybų su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu ir J.Stoltenbergu.
Po derybų Turkijos prezidentas sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą, tad užkulisiuose pasigirdo įvairių spėliojimų, ką NATO pažadėjo Ankarai. Poziciją pakeitė ir Vengrija.
Švedija ir Suomija į NATO pasiprašė netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą. Suomija Vilniuje dalyvavo jau kaip visateisė Aljanso narė.
J.Bidenas Vilniuje pabrėžė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino planas sugriauti NATO aljansą tapo nebeįmanomas. „Amerikos spauda tai girdėjo jau daugelį kartų – manau, kad prezidentas Putinas tikėjosi pasiekti savo tikslus ir sugriauti NATO, bet jam tai nepavyko ir nebepavyks“, – teigė J.Bidenas.
Su juo G.Nausėda antradienį aptarė ir Lietuvai nerimą keliančią Baltarusijos kaimynystę.
„Man buvo įdomu išgirsti jo (J.Bideno. – Red.) asmeninę nuomonę apie Baltarusijos veiksnį, kuris pastaruoju metu tampa vis svarbesnis ir reikšmingesnis. Prezidento nuomonė Baltarusijos klausimu yra visiškai identiška manajai“, – sakė šalies vadovas.
Atvežė ir kitų žinių
Šalia pagrindinio dvi dienas trukusio renginio į Vilnių atvykę kai kurie užsienio valstybių lyderiai turėjo ir papildomos veiklos.
Antai Kanados premjeras Justinas Trudeau susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, o trečiadienį – ir su G.Nausėda.
Premjerų dvišalis susitikimas įvyko Gedimino pilyje, į kurią užsienio svečiai pastaruoju metu užsukdavo gana retai. Nuo kalno po Lietuvos sostinę pasižvalgę politikai pranešė, kad nuo šiol joje pradeda veikti Kanados ambasada.
Iki šiol diplomatinė Kanados atstovybė veikė tik Rygoje.
Būtent iš jos J.Trudeau pirmadienį ir atvyko į Vilnių, prieš tai pateikęs nemenką staigmeną latviams.
Viešėdamas Rygoje Kanados premjeras pranešė, kad jo šalis dvigubina nuolatinių Latvijoje dislokuotų karių skaičių iki 2,2 tūkstančio, NATO misijai Latvijoje per trejus metus taip pat planuojama skirti beveik 1,8 mlrd. eurų.
Apie tokius Kanados ketinimus neoficialiai kalbėta jau kurį laiką, tiesa, iki galo nebuvo aišku, ar jie bus patvirtinti oficialiai.
Kalbos dėl brigados
Diplomatiniuose sluoksniuose kalbėta, kad toks Kanados sprendimas galėjo turėti įtakos ir Vokietijos apsisprendimui dėl brigados dislokavimo Lietuvoje.
Prieš kelias savaites Vilniuje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas netikėtai pranešė, kad vokiečiai yra pasirengę Lietuvoje nuolat dislokuoti savo karių brigadą.
NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Lietuva tikėjosi, kad šie vokiečių įsipareigojimai bus įtvirtinti ir vadinamojoje Vilniaus deklaracijoje.
Bet NATO viršūnių susitikime dalyvavęs B.Pistoriusas sakė, kad Vilniaus ir Berlyno sutarimas dėl brigados yra dvišalis, o ne viso Aljanso klausimas.
Ministro teigimu, tai suderinta su NATO planais, bet tai nėra Aljanso, kaip organizacijos, susitarimas: „Tai dvišalis susitarimas, kuris buvo paskelbtas prieš porą savaičių, kai buvau Vilniuje ir Pabradėje.
Dabar einame tuo keliu. Bet galiausiai, manau, svarbiausia būtų tai, kad čia, Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse, yra karinės pajėgos. Mes ties tuo dirbame. Visų pirma mes stengiamės rasti dvišalį sprendimą.“
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtino, jog su B.Pistoriusu esą sutarta, kad Vokietija planą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje turėtų parengti ne iki metų pabaigos, bet kiek įmanoma greičiau.
Pasiūlyti planai tenkino
Vilniuje NATO lyderiai patvirtino ir naujus regioninius gynybos planus.
A.Anušauskas dar prieš susitikimą neabejojo, kad jie atlieps Lietuvos saugumo interesus tiek karine, tiek politine prasme.
„Ir politiškai, ir iš karinės pusės jie mus tenkina, nes šalys prisiima daugiau įsipareigojimų, nei buvo prisiėmusios iki tol“, – LRT radijui sakė ministras.
A.Anušausko teigimu, įvertinus Rusijos agresiją Ukrainoje, ne vieną mėnesį rengti ir derinti planai pagrįsti jau kitais principais, nei buvo iki šiol.
„Pats principas yra nepaprastai svarbus – ginamas kiekvienas NATO teritorijos colis be išlygų, be atsitraukimo ir kitų dalykų, kurie iš karinės logikos anksčiau buvo suprantami.
Tačiau matant karą Ukrainoje, matant Rusijos kariuomenės nusikaltimus okupuotose teritorijose atsisakyta minčių, kad bet kokia teritorija gali būti okupantams palikta bent laikinai.
Regioninius planus reikės pasistengti įgyvendinti, užpildyti pajėgomis, šalys turi skirti pajėgumų Rytų sparno gynybai.
Darbų laukia daug“, – sakė ministras.
G.Nausėdos manymu, suformuluoti regioniniai NATO gynybos planai visiškai realistiškai įvertina pasikeitusią geopolitinę situaciją.
Viltys dėl JAV karių
G.Nausėda taip pat sakė, jog realu tikėtis, kad bus pratęstas amerikiečių karių buvimas Lietuvoje.
„Manau, jog realistiška tikėtis, kad JAV indėlis į mūsų saugumą liks nepakitęs, nes prezidentas J.Bidenas taip ir teigė, kad Jungtinės Valstijos yra labai lanksčios įgyvendindamos mūsų, NATO sąjungininkų, poreikius ir gali nesunkiai manevruoti savo kariniais ištekliais, ginkluote, suteikdamos daugiau garantijų rytinio sparno narėms“, – sakė G.Nausėda.
Dabar numatyta, kad Lietuvoje dislokuotos rotacinės amerikiečių karinės pajėgos (mechanizuotojo bataliono dydžio vienetas ir lauko artilerijos baterija) mūsų šalyje, taip pat Latvijoje bei Estijoje bus iki 2025 metų pabaigos.
Bet krašto apsaugos ministras A.Anušauskas išreiškė viltį, kad jos pasiliks ilgiau, nei planuojama.
