Pasak Seimo URK vadovo, Lietuva dabar privalo būti Ukrainos balsu, ir tokios pozicijos toliau nuosekliai laikytis turėtų visos Lietuvos institucijos.
A.Skaisgirytė radijo laidoje pažymėjo, kad kovoti šiandien reikia su priešininkais, o ne su sąjungininkais. Taip ji sureagavo į Ž.Pavilionio retoriką dėl NATO viršūnių susitikime Vilniuje priimtų sprendimų Ukrainai.
Ž.Pavilionis viešoje erdvėje ne kartą teigė, kad, jei JAV prezidentas Joe Bidenas nepakeis savo pozicijos Ukrainos atžvilgiu, jis ragins tik Amerikoje gyvenančių lietuvių ir kitų šalių bendruomenes artėjančiuose rinkimuose nebalsuoti už dabartinį prezidentą ir demokratus.
„Reikia visada valdyti lūkesčius, o šiuo atveju kai kurie Lietuvos politikai tų savo lūkesčių, matyt, nelabai suvaldė ir pasipylė kaltinimai sąjungininkams dėl to, kad sąjungininkai ne taip dar, ne taip galvoja, ne taip balsuoja. Tikrai tai yra kontrproduktyvu, kadangi kovoti reikia su priešininkais, o ne su sąjungininkais“, – kritikavo A.Skaisgirytė.
„Tų pačių sąjungininkų prašome ir didesnio karinio buvimo Lietuvoje, ir didesnio įsitraukimo į mūsų gynybos reikalus. Negali viena ranka prašyti, kita ranka mušti. Tai yra labai neproduktyvus kelias ir tai Lietuvai gali atnešti ir žalos“, – „Žinių radijuje“ pridūrė G.Nausėdos vyriausioji patarėja.
Antradienį tokius Prezidentūros atstovės žodžius pakomentavo ir pats Ž.Pavilionis.
„Aš per ilgus metus jau įpratęs nereaguoti į panašias kritikas, nes teko ne vienerius metus dirbti Amerikoje – būna tokių situacijų, kad Amerika nebūtinai girdi mus, nebūtinai girdi mūsų regioną, nebūtinai girdi iki galo, ir taip, kaip mums norisi.
Tai yra normalu – ji yra didelė valstybė, kalba labai daug šalių, susikerta labai daug interesų, bet likimas mums suteikė tokią pareigą – būti Ukrainos balsu tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO. Kažkada panašiai mūsų balsu buvo Danija, ir buvo labai nelengva“, – portalui lrytas.lt aiškino Seimo URK pirmininkas.
Ž.Pavilionio teigimu, tiek Prezidentūra, tiek ir visos kitos institucijos bei politinės partijos pritaria, kad Lietuva ir toliau turi stengtis dėl to, kad Ukraina galiausiai įžengtų pro NATO duris.
„Amerika eina į rinkimus, Lietuvai reikia ir toliau nuosekliai dirbti su visomis partinėmis stovyklomis, kad nepriklausomai nuo partijos, kandidato, dauguma kongresmenų ir senatorių remtų šį tikslą. Kol kas tendencijos yra tokios, kad auga tam tikras nuovargis tiek kairėje, tiek dešinėje, yra susikoncentravimas į vidaus dalykus, ir tai yra natūralu prieš rinkimus.
Tikiu ir manau, kad tiek Prezidentūra savo lygiu, tiek kiekvienas ministras, Seimo narys, įsitraukęs į šią kovą, darys viską, kad tas tikslas būtų pasiektas“, – kalbėjo politikas.
Nors savo pozicijos dėl NATO sprendimų neišsižada, Ž.Pavilionis akcentavo, kad Ukrainai Vilniuje vykusiame Aljanso lyderių susitikime pavyko pasiekti išskirtinių laimėjimų.
„Ne visi taip galbūt atvirai gali išsakyti savo nuomonę – aš šiek tiek atviriau išsakiau. Žinoma, esu nusivylęs tais rezultatais, bet žingsniai ta kryptimi buvo padaryti. Buvo įvardintas žodis „pakvietimas“, buvo išimtas NATO veiksmų planas. Tai yra žingsniai ta linkme, kuria jokia kita šalis kandidatė negalėtų pasigirti šiuo metu. Ukraina daro išskirtinę pažangą“, – aiškino Seimo URK vadovas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos ir Lietuvos lūkesčiai dėl kariaujančios valstybės buvimo NATO šiandien „visiškai sutampa“.
„Mes buvome pirmasis parlamentas NATO viduje, kuris iškėlė šį lūkestį, tiesiog parėmė tokį prezidento V.Zelenskio prašymą. Manau, kad mūsų ir ukrainiečių interesai šiuo metu visiškai sutampa, ir ta retorika – neminėsiu pavardžių – kurie bando pasakyti, kad mūsų interesai svarbesni už Ukrainos – aš taip tikrai nemanau.
Jeigu Ukraina taptų NATO nare, mūsų ilgalaikiai užsienio ir nacionalinio saugumo interesai būtų patenkinti. Mes esame jų balsas, kol jie neįstojo“, – portalui lrytas.lt sakė Ž.Pavilionis.
Praėjusią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“.
Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
