Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas (SDP) Michaelis Rothas iškėlė idėją, kad demokratinės Kijevo valdžios kontroliuojama, laisva Ukrainos teritorijos dalis galėtų nedelsiant būti priimta į NATO, o pasibaigus karui – ir likusi, dabar rusų užimta Ukrainos dalis.
Diskusijų bangą Vokietijoje sukėlęs ir partiečių nemalonę užtraukęs vokiečių politiko pasiūlymas Lietuvoje vertinamas atsargiai – nors iniciatyvą sveikina, ekspertai pastebi sudėtingą idėjos įgyvendinimo pusę.
Tarpinis scenarijus
Vokietijos URK pirmininkas M.Rothas įsitikinęs, kad Kijevo kontroliuojamos Ukrainos dalies įtraukimas į NATO leistų šią teritoriją apsaugoti nuo tolesnių Rusijos atakų, mat Aljansui priklausančiai teritorijai galiotų penktasis NATO straipsnis.
Be to, kaip dėstė politikas, dalies Ukrainos priėmimas į NATO leistų išvengti scenarijaus, kada Rusijos pradėtas karas Ukrainoje būtų įšaldomas, taip niekada nepriimant ukrainiečių į Aljansą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė Vokietijos politiko idėją vertinantis labai pozityviai – anot jo, verta galvoti ir apie dalinius, tarpinius scenarijus.
„Suprantu, kad yra labai daug niuansų, bet kaip idėja tai yra labai gerai – ypač dėl to, kad tai siūlo vokietis.
Pati Vokietija iš principo išgyveno panašų scenarijų, kai Vakarų Vokietija buvo NATO, o tik paskui ir Rytų Vokietija tapo NATO nare. Simboliška, kad tokią idėją pasiūlė būtent Vokietija“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
Tačiau Seimo narys pripažino, kad dabartinė Ukrainos ir Vokietijos po Antrojo pasaulinio karo situacijos skiriasi – pirmiausiai dėl to, kad Vokietijoje buvo aiški ir nusistovėjusi okupacijos linija.
Šiuo metu Ukrainoje tokios linijos nėra, tad, anot politiko, kiltų natūralus klausimas, ties kuria vieta dar eitų NATO saugumo garantijų skėtis. Be to, idėjos įgyvendinimą komplikuotų ir vis dar aktyvūs karo veiksmai.
L.Kasčiūnas neslėpė, kad idėja į NATO priimti tik dalį Ukrainos sukėlė nemažą diskusijų bangą pačioje Vokietijoje – pasiūlymas anaiptol nebuvo sutiktas vienareikšmiškai.
„Mačiau labai įdomias reakcijas – šią idėją labai audringai, skeptiškai sutiko M.Rotho partiečiai, kalbėdami, kad ne vieta originalioms idėjoms, o reikia kažkokio bendro sprendimo.
Socdeminis meinstrymas parodė, ką jie galvoja, tačiau taip pat mačiau, kad daug paramos žodžių M.Rothas gavo iš Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pusės“, – įvardijo Seimo narys.
Visgi, L.Kasčiūnas svarstė, kad šis klausimas – pakankamai tolimas, nes dabar reikia susitelkti į paramą Ukrainai ginkluote, jog ši galėtų atsiimti kuo daugiau savo teritorijos, ir tuomet tokių dilemų tiesiog nebekiltų.
„Tačiau šią idėją reikia laikyti ant stalo“, – įsitikinęs jis.
Derybų svertas Rusijai?
Tuo metu Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad teoriškai tokia idėja galėtų būti įmanoma, tačiau praktinis jos įgyvendinimas kol kas atrodo pakankamai komplikuotas.
Politologas pastebėjo, kad idėja į NATO pakviesti Kijevo valdomą, laisvą Ukrainos dalį nėra nauja – apie ją buvo diskutuojama ir anksčiau, kaip apie teoriškai įmanomą variantą, leidžiantį pagreitinti Ukrainos kelią Aljanso link.
Visgi, ir L.Kojala pastebėjo, kad šis sumanymas turi nepaneigiamų iššūkių, pirmiausiai – brėžiant ribą, kurias teritorijas Ukraina kontroliuoja, o kurių ne, kur galiotų penktasis NATO straipsnis, o kur negaliotų.
„Ypač matant vykstančią Ukrainos kontrataką ir siekį išvaduoti Ukrainos teritorijas bent iki tų ribų, kurios egzistavo prieš invaziją praėjusių metų vasario mėnesį“, – kalbėjo L.Kojala.
Politologas pastebėjo ir kitą idėjos pavojų.
„Jeigu būtų nubrėžtos ribos, jos galėtų fiksuoti Kremliaus okupacijos pasiekimus ir suteikti derybinę kortą Kremliui teigti, kad jeigu Ukrainai galioja kažkokios garantijos tose teritorijose, kurios nėra kontroliuojamos Rusijos, vadinasi kitos teritorijos yra priklausančios kažkam kitam“, – pastebėjo jis.
Praėjusią savaitę Aljanso šalys-narės sutarė, kad Ukraina bus pakviesta į NATO tada, kai visos NATO šalys dėl to sutars ir kai Ukraina atitiks keliamas sąlygas.
Tiesa, jokių konkrečių sąlygų, kurias Ukraina turėtų įvykdyti, įvardyta nebuvo, tačiau nurodyta, kad Ukraina netaps NATO nare tol, kol šalyje vyks karas.
