„Pritariame, žinoma. Žmonės turi teisę žinoti, kas gyvena aplink ir jei yra tokių žmonių, turi teisę žinoti. Toks registras turi būti. Man keista, kad jo dar nėra pas mus“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė A. Mazuronis.
Pasak parlamentaro, svarstant dėl seksualinių nusikaltėlių registro kūrimo reikėtų atsižvelgti į visuomenės saugumo poreikį, o ne už seksualinius nusikaltimus baustų asmenų teises ar norus.
„Turbūt apie tų žmonių teises ir norą ar nenorą papulti į vieną ar kitą registrą mažiausiai reikėtų kalbėti. Reikėtų labiausiai kalbėti apie galimybę didesnei visuomenės daliai apsiginti nuo tokio pobūdžio veikėjų“, – kalbėjo parlamentaras.
„Apsigynimas susijęs su žinojimu. O žinoti, ar aplink tave yra ar nėra asmenų, kurie kažkada buvo apkaltinti, nuteisti ar bausti už panašaus pobūdžio veiklas, yra tiesiog būtina. Kai augini vaikus, leidi juos į mokyklą, turi tai žinoti, kad užtikrintum jų saugumą“, – pažymėjo A. Mazuronis.
Anot Seimo nario, didžiajai daliai visuomenės šis registras niekaip nepakenks, o tik padės apsisaugoti.
„Jei gyveni normalų gyvenimą, nėra ko bijoti tų registrų, nes žinome, kad niekada gyvenime į jį nepapulsime. O ginti interesus tų, kurie gali ten papulti, man atrodo yra nesąžininga, nes visgi reikėtų ginti kitą pusę, labiau pažeidžiamą“, – teigė A. Mazuronis.
ELTA primena, kad LVŽS frakcijos narės Rimantė Šalaševičiūtė, Aušrinė Norkienė bei Mišrios Seimo narių grupės atstovė Rita Tamašunienė pasiūlė Seimui įstatymo projektą, kuriuo būtų sukuriamas seksualinių nusikaltėlių registras ir tokių nusikaltimų rizikos žemėlapis. Tačiau įstatymo pataisos įstrigo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) – klausimui padaryta pertrauka.
Siekiant užkardyti seksualinius nusikaltimus, įstatymo projekte siūloma seksualinius nusikaltimus padariusius asmenis kontroliuoti net ir jiems atlikus bausmę. Kaip viena iš kontrolės formų yra siūlomas seksualinių nusikaltėlių registro kūrimas ir duomenų iš registro apie nusikaltimus padariusius asmenis ir galimas rizikas, susijusias su buvimu laisvėje, teikimas.
