Jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, daugiausiai palaikymo sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Prezidentinių reitingų lentelėje lyderiu išlieka dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, nuo jo vis dar gerokai atsilieka advokatas Ignas Vėgėlė.
Komunikacijos konsultantas M.Lapinskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ apžvelgė naujausius reitingus bei aptarė vis labiau artėjančius prezidento rinkimus. Ekspertas dalijosi įžvalgomis, kas juose lemia sėkmę ir kokią įtaką turi anksti pradėta rinkiminė kampanija.
– Pradėkime nuo Vyriausybės vertinimo: bent jau tų dienų nuotaikomis, per penkis su puse procento paaugęs teigiamų įvertinimų skaičius, virš paklaidos ribų – kodėl galėjo taip atsitikti?
– Sunku pasakyti, čia apskritai yra vasariniai vertinimai – galime save įsivaizduoti ir šiaip apklausinėjamus žmones, kai ateina pas tave arba į namus, arba internetu, gauni nuorodą, kurią reikia pildyti, tai atsiranda labai daug situacinių faktorių: ką vakarieniavai, kokie santykiai šeimoje, kaip tavo krepšinio komanda pasirodė ir apskritai kokia nuotaika.
Vasarą tokie pašaliniai faktoriai dar labiau daro įtaką atsakymams. Apskritai žmonės neypatingai domisi politika, o čia, kai verčia tave galvoti tokiomis temomis, kuriomis įprastai vasarą negalvoji, tai galbūt atsiranda niuansų. Nors apklausa buvo daryta dar prieš NATO samitą, bet galbūt žmonės jaučia, kad Lietuvoje situacija nėra tokia jau bloga.
Galbūt apklausos metu jautė kažkokius gerėjimo ženklus arba Lietuvos tarptautinės pozicijos sustiprėjimą, ir dėl to, kaip žmonėms, atsakingiems už padėtį šalyje ir vidaus politiką, Vyriausybei davė geresnį pažymį. Aišku, yra kontrastas – matome, kad I.Šimonytės reitingai neblizga, nors ji tarp potencialių premjerų vis tiek yra geriausia. Bet šiaip Vyriausybei, na – oras geras, atlyginimą gavau, galvoju apie atostogas, gal įvertinsiu tą Vyriausybę visai neblogai.
– Kitur nuotaikos būna ir krentančios, paminėjote, kad I.Šimonytės vertinimas dramatiškai krito nuo vienuolikos ir dviejų dešimtųjų procento beveik perpus iki penkių ir septynių dešimtųjų. Kalbant apie prezidento rinkimus, I.Šimonytė tokiu būdu tarp visų galimų kandidatų atsiduria šešta. Kiek tai yra svarbu?
– Šiuo metu to nesureikšminčiau. Tarp paspaudimo kompiuterio ekrane („Spinter“ daro hibridines apklausas, dalis yra telefonu, dalis – internete) ir realaus ėjimo balsuoti yra ganėtinai didelis skirtumas. Galima įsivaizduoti, kad, kai tu eini balsuoti, skiri tam laiko, tai paprastai vyksta rudenį arba pavasarį, vakarai ilgesni, galbūt įsijungi televizorių arba naršai socialiniuose tinkluose. Žodžiu, tu skiri tam gerokai daugiau dėmesio.
Populiarumo reitingų ar bet kokioms kitoms apklausoms skiri 15–30 procentų savo dėmesio, tuo metu mintys galbūt yra kažkur kitur, dėl to vertinimas yra ganėtinai atsainus, ir iš to daryti kažkokias gilias išvadas nederėtų. Jeigu Šimonytė ar V.Blinkevičiūtė, G.Nausėda, ar I.Vėgėlė, ar kas nors kitas gautų daugiau dėmesio, o jeigu žmonės labiau žiūrėtų, jie jį gautų, tai turbūt vertinimas būtų kažkiek kitoks.
Galimybė įtikinti kitą žmogų ar pašnekovą, kai tavęs klauso, yra vienokia, negu kai tas žmogus yra nusisukęs. Tu išeini į gatvę, kažką šauki, praeiviai eina pro šalį ir niekas nekreipia į tave dėmesio, tai šia prasme kažkokie rezultatai bus, bet iš to išvadų aš nedaryčiau.
– Ką praeiviai darė, ar su praeiviais darė Lietuvos socialdemokratų partija nuo to paties balandžio mėnesio, nuo septyniolikos procentų iki dvylikos ir šešių dešimtųjų?
– Visos partijos, išskyrus Liberalų sąjūdį, nukrito, ir aš tai siečiau su tuo, kad žmonės nelabai nori vasaros metu kalbėti arba galvot apie politiką, kai nėra kažkokių ypatingų skandalų. Daugiau mažiau aišku, kad 2024 metų rinkimuose dabartinė opozicija turės stipresnes pozicijas, arba iš kitos pusės – valdančioji koalicija turės silpnesnes pozicijas negu dabar, tačiau koks tas laipsnis, iš dabartinių skaičių pasakyti sunku.
Kampanijai prasidėjus, kai viskas bus giliau analizuojama, kai apžvalgininkai ir žurnalistai uždavinės klausimus, tada matysime aiškesnį paveikslą. Dabar žmonės atostogaudami atsakinėja, tai lygiai taip pat ir politikai galėtų atostogaut ir nekreipti labai didelio dėmesio į šiuos skaičius.
– Dabar po NATO samito gal jau ir galima paatostogauti. O apskritai, žiūrint į bendrą vaizdą, kam galėtų duoti politinių dividendų?
– Be jokios abejonės – G.Nausėdai, nes nuotraukos gražiai atrodo ir jis pasijuto tarp pasaulio lyderių. Rusija sako: „yra Putinas – yra Rusija“, tai Lietuvoje šias keletą dienų „yra Nausėda – yra Lietuva“. Tikriausiai Lietuvos įvaizdis buvo smarkiai košiamas per Nausėdos asmenį, idealiu variantu tokie dalykai vyktų arčiau rinkimų, bet žinoma, NATO ir kiti lyderiai puikiai supranta ir neleistų susitikimo panaudoti kažkokiems rinkiminiams dalykams.
Nausėdai tai yra naudinga, bet labiau iš prezidentinio stoto, negu kad iš jo, kaip geopolitinio stratego arba kažkokių tarptautinių santykių specialisto pusės, nes jeigu Nausėdą palankiai vertinantiems ar apskritai kažkam reikėtų pasakyti, kokia yra jo užsienio politikos doktrina, tai tikriausiai mes šito nelabai galėtumėme pasakyti.
Apie konservatorius Gabrielių Landsbergį arba I.Šimonytę ir jų geopolitines nuostatas mes turėtumėme aiškesnį vaizdą, negu apie tai, ko nori Nausėda.
– G.Nausėdos laikysena per tą susitikimą – kiek gerų momentų, kiek klaidų padaryta?
– Jeigu mes atsisuktume kokį nors susitikimo vaizdą ir su sulėtintu vaizdu žiūrėtume kiekvieną sekundę, tai galbūt pamatytume, kad ne tam ranką ištiesė, marškiniai buvo susilamdę ar dar koks nors dalykas. Kuo toliau mes tolsime nuo samito, tuo mažiau mes kreipsim dėmesį į detales ir labiau žiūrėsime į bendrą kontekstą.
Drįsčiau prognozuot, kad po kokių metų jau po truputį pradėsime su nostalgija prisiminti šitą momentą, kai Lietuva buvo šlovės zenite, ir galbūt netgi tie, kurie dabar kritikuoja, pradės galvoti, kad kažkada turėjome didelių renginių, o dabar niekas pas mus nebeatvyksta, Lietuvą pradedam užmiršti. Šia prasme manau, kad bendras įspūdis yra svarbiausias, o jis iš tikrųjų buvo neblogas.
Fotografuoji J.Bideną arba žiūri į J.Bideno lėktuvą, arba žiūri į kokį J.Trudeau ar E.Macroną ar dar kažką, ir galvoji iš tikrųjų ne apie juos, apie mūsų Lietuvą ir kokie mes faini esam.
– Turėsim ir rinkimų karštinę vis tiek, bet kokiu atveju. Per kiek laiko įmanoma įvykdyti kampaniją, paruošti kandidatą prezidento rinkimams?
– Viskas priklauso nuo to, koks yra iki tol padarytas įdirbis. Turbūt šie rinkimai bus gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, todėl manyčiau, kad kandidatai, bent jau Nausėda, oficialiai pasiskelbs maždaug vasario mėnesį. Konservatoriai sako, kad jie darys pirminius rinkimus, tuo sukeldami tam tikrą sąmyšį ir pritraukdami visuomenės dėmesį, tad savo kandidatą jie turbūt paskelbs anksčiau.
Kuo anksčiau yra pradedama kampanija, ir jeigu ji yra daroma profesionaliai, bandant kreipti tam tikras žinias, stebint konkurentus, darant kažkokius veiksmus, ne tik pareiškimus, tikriausiai per pusę metų arba per aštuonis mėnesius galima savo poziciją pasigerint. Ar tai duos rezultatą, ar ne, sunku prognozuot, bet kad poziciją pasigerinti galima, tai turbūt taip.
Tam tikras ekskursas būtų paskutinieji Vilniaus mero rinkimai. Valdas Benkunskas, dabartinis meras, su aktyvesne kampanija startavo maždaug rugsėjį, tai pusę metų prieš rinkimus ir iš nelabai žinomo žmogaus sugebėjo juos laimėti. Pusė metų yra geras laiko tarpas įvaizdžiui sukurti ir netgi įtikinti žmones, kad tu esi geriausias pasirinkimas.
– Kokios startinės pozicijos turėtų būti, kad būtų galima pradėti dirbti su kandidatu?
– Pirmiausia, tai yra žinomumas ir vardo atpažįstamumas – gali būti absoliučiai pats geriausias žmogus, bet jeigu tavęs niekas nežino, tu neturi jokių šansų. Jeigu tavo vardo žinomumas yra geras ir netgi, tiesą pasakius, nėra labai svarbu, ar iš teigiamos, ar iš neigiamos pusės, čia yra pirma ir pati pagrindinė sąlyga. Paskui jau yra artikuliacija.
G.Nausėdos pozicija yra gera, nes jis yra tinkamas visiems, bet jeigu kandidatas su juo nori konkuruoti, tai turi artikuliuoti ir pasakyti, kuo jis nuo Nausėdos skiriasi. Surasti šitą ašį yra labai sunku, nes Nausėda stovi pačiame spektro viduryje: patinka tiek vieniems, tiek kitiems. Ir taip, gali būti radikalesnis už Nausėdą, bet kokios yra jo silpnosios savybės, kurias tu turi stiprias, tai atrasti yra didžiausias iššūkis.
Jei kandidatas nori šiaip kalbėti apie vakcinas arba artėjančius armagedonus, tai žinoma, parašus surinks ir būdamas nišiniu kandidatu, bet rezultatai išliks ties penkiais ar septyniais procentais.
– Koks galėtų būti dešiniųjų, valdančiosios koalicijos tikslas šiuose rinkimuose? Ar pabandyti juos laimėti, ar išvesti ką nors į antrąjį turą, kad ten nebūtų kokio I.Vėgėlės?
– Galima sakyti, kad tam, jog būtų dešinysis kandidatas, reikėtų turėti stiprų kairįjį kandidatą. G.Nausėda nei kairysis, nei dešinysis – jis laikosi pakankamai tvirtos centristinės pozicijos. Tokiu atveju galima dabartinę valdančiųjų stovyklą vadinti dešinaisiais, bet jų keliamas kandidatas/ė tikrai nesistengs skelbtis, kad yra dešinysis, čia tikriausiai bus bandoma užčiuopti kitas silpnas G.Nausėdos vietas ir jas akcentuoti.
Nesunku yra liberalams ar socialdemokratams – jie keltų kandidatą prezidento rinkimuose, įvardintų tai ir, pavyzdžiui, šių rinkimų metu, socialdemokratams gauti dvidešimt ar dvidešimt penkis procentus yra pakankamas skaičius, nes paskui bus Seimo rinkimai, ir tas pats žmogus galės vesti socialdemokratų partiją, o partijai surinkti dvidešimt ar dvidešimt penkis procentus yra aukščiausio lygio pasiekimas.
Lygiai taip pat ir su Liberalų sąjūdžiu: gal rinkimuose matysime ir poną P.Auštrevičių, renkantį septynis ar dešimt procentų, ir tai yra visai neblogas rezultatas, nes Auštrevičius turės galimybę patekti tiek į Europos Parlamentą, tiek Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis surinkti septynis ar dešimt procentų.
Kitos partijos turbūt stengsis orientuotis į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, konservatoriams arba koalicijai čia yra sudėtingiau, nes jiems reikėtų kelt kandidatą, kuris patektų į antrą turą. Tai yra įmanoma, bet ar pagal dabartinius rezultatus galima laimėti, nesu tuo tikras.
