Taip bus bandoma nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams bei paaugliams pagalbą suteikti kuo greičiau, taip pat nesudaryti sąlygų jiems tyrimo metu susitikti su smurtautoju.
Pirmadienio rytą pasirašyta penkiašalė sutartis tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pabrėžė, jog ši sutartis siunčia aiškią žinią visiems Lietuvos gyventojams ir ypač vaikams, patiriantiems seksualinį smurtą.
„Jog seksualinio smurto apraiškos nebus toleruojamos, nusikaltėliai sulauks atpildo, o aukos sulauks deramų paslaugų, deramo dėmesio ir deramo pasirūpinimo tada, kai to labiausiai reikia.
Kad vaikai, kurie ir šiaip seksualinio smurto atveju patiria nežmoniškus išgyvenimus, papildomai su jais [smurtautojais] daugiau nebesusidurtų tyrimo metu, ir visos institucijos darytų viską, kad reikėtų kuo mažiau kartų vaiką apklausti, kad jis ir jo artimieji patirtų kuo mažiau papildomų traumų.
Šiandien signalas yra toks – visos institucijos dirbs tam, kad užtikrintų, jog pagalba aukoms bus prieinama, kad nusikaltėliai sulauks atpildo ir sulauks bausmės, o tos aukos, kurioms labiausiai reikia apsaugos, ją gaus ir per paslaugas, ir per užtikrinimą visų institucijų kokybiškesnio bendradarbiavimo, keitimosi reikiama informacija“, – nurodė SADM vadovė.
Ką reiškia toks susitarimas? Ministrės teigimu, prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios inicijuos tarpžinybinę atvejo koordinavimo grupę, kurioje bus visų atsakingų institucijų atstovai.
„Šioje grupėje bus galima spręsti dėl kiekvienos seksualinį smurtą patyrusio vaiko bylos individualiai. Ši grupė rinksis ir priims sprendimus dėl konkretaus vaiko“, – akcentavo M.Navickienė.
Tiesa, pasak ministrės, seksualinio smurto prevencija vykdoma ir kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, darbdaviai toliau raginami atidžiai patikrinti su vaikais dirbančius asmenis.
„Labai intensyviai dirbame su darbdaviais, kuriuos dar kartą raginu vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir tikrinti žmones, darbuotojus, kurie dirba su vaikais. Nesvarbu, kokioje aplinkoje – ar tai būtų švietimo, ar sveikatos įstaigos, ar socialinės įstaigos.
Kiekvienas darbdavys privalo patikrinti, ar darbuotojas nėra seksualinių ir sunkių nusikaltimų įvykdęs asmuo. Jau dabar šitas privalomumas yra, ateityje lengvinsime darbdaviams šitą iššūkį, sukurdami paprastesnį mechanizmą, QR kodą, kurį patikrinus bus galima įsitikinti“, – aiškino M.Navickienė.
Taip pat žadama ir rupjūtį tikrinti vaikų vasaros stovyklas, kaip tai jau yra daroma visą liepos mėnesį. Pasak ministrės, ir toliau bus dirbama dėl to, kad su vaikais dirbantys specialistai išmoktų atpažinti galimą seksualinį smurtą ir turėtų tam reikiamų kompetencijų.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė nurodė, kad tokia koordinavimo grupė padės greičiau užbaigti ir ikiteisminius tyrimus.
„Šis atvejo koordinavimo grupės darbas bus naudingas dėl to, kad bus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, bus nedelsiant dalijamasi turima informacija, kad nepilnametis, nukentėjęs nuo seksualinio nusikaltimo, nuo galimo seksualinio nusikaltimo, kuo greičiau patirtų visą reikalingą pagalbą, kad nenukentėtų nuo baudžiamojo proceso ir kad ikiteisminiai tyrimai vyktų kuo trumpesniais terminais.
Manau, esant tokiam bendradarbiavimui, ikiteisminiai tyrimai vyks daug greičiau, trumpės terminai ir visas dėmesys bus nukentėjusiam nepilnamečiui“, – akcentavo N.Grunskienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tikino, jog visos procedūros, kurias vaikui tenka praeiti šiame procese, yra pakankamai sudėtingos.
„Sudėtingos suaugusiam, o ką kalbėti apie vaiką. Todėl yra labai svarbu, kad institucijos pirmiausia pačios pasiruoštų, pareigūnai išsiaiškintų, ko, kada, kaip reikės, neklausinės vaikų daug kartų to paties, nebus, kad pasitikslinam aplinkybes, nors kuo tai skiriasi nuo apklausos. (...)
Deja, iš skundų, ką mūsų įstaiga gauna, tokių situacijų yra, ir todėl tie susitarimai tam ir reikalingi, kad visi žinotų, kaip, ką ir kada turi pateikti, kaip turi sureaguoti, turi susėsti ir aptarti, ir tik tada apkalusinėti vaiką“, – akcentavo E.Žiobienė.
2022 m. beveik 3 tūkst. vaikų galimai patyrė smurtą. Vaiko teisių gynėjai dėl fizinio smurto gavo 2216, seksualinio smurto – 300, psichologinio smurto – 291, nepriežiūros – 421 pranešimą.
Per pirmąjį šių metų pusmetį gauti 2072 pranešimai dėl galimai panaudoto smurto prieš vaikus. Iš jų: 1578 – dėl fizinio smurto, 201 – seksualinio, 197 – psichologinio, 96 – nepriežiūros.
