„Ne, nebuvo renkamasi iš vieno. Buvo vertinami visi potencialūs gamintojai, į juos kreiptasi tiesiogiai ir oficialiai. Sulaukta, ne vieno, ar dviejų, o trijų pasiūlymų. Gamintojų pateiktų pasiūlymų analizė ir vertinimas truko apie pusmetį, tad jokios skubos nebuvo. Taip pat buvo konsultuojamasi su šalimis sąjungininkėmis, kurios jau yra įsigijusios tankus“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Anušauskas, atremdamas pirmadienį iš liberalo R. Lopatos sulauktus 14 klausimų.
Ministras teigė, kad R. Lopata „Leopard“ pirkimus susiejo „tik su jam vienam žinomomis aplinkybėmis“, mat, pasak politiko, jo vadovaujama ministerija ir kariuomenė sprendimus vykdo paisydama įstatymų ir tiesiogiai bendradarbiaudama su sąjungininkų vyriausybėmis.
A. Anušauskas nurodė, kad į dalį R. Lopatos klausimų galįs atsakyti trumpai – neiginiu. Tačiau reaguodamas į kitas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario keliamas abejones ministras pateikė išsamesnį komentarą.
Ministro teigimu, Valstybės gynimo tarybai (VGT) nutarta teikti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymą išsiųsti ketinimų laišką Vokietijos gynybos ministerijai dėl „Leopard“ tankų įsigijimo, atsižvelgus į kariuomenės ir Gynybos resursų agentūros atliktą išsamią rinkos analizę bei karinį vertinimą.
„Pagrindiniai vertinimo kriterijai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, buvo kaina ir išlaikymo kaštai, operacinė aplinka, mobilumas, apsauga, pritaikomumas, apsauga, ugnies galia ir sujungiamumas. Atlikdama šią analizę, Lietuvos kariuomenė taip pat įvertino visas galimas grėsmes ir reikiamus pajėgumus toms grėsmėms atremti“, – dėstė ministras.
Pasak konservatoriaus, kariuomenės atstovai vertino vokiškus „Leopard“, amerikietiškus „Abrams“ ir korėjietiškus „Black Panther“ tankus.
„Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo iškeltus operacinius reikalavimus geriausiai atitinka „Leopard“, o JAV ir Pietų Korėjos gamintojų tankai atitiko ne visus keliamus reikalavimus arba atitiko juos iš dalies“, – aiškino jis, pažymėdamas, kad įvairios vokiškų tankų „Leopard“ versijos yra paplitusios daugiau kaip dvejose dešimtyse pasaulio šalių, todėl pastarųjų įsigijimas leistų užtikrinti aukštą sąveikumą ir suderinamumą su Lietuvos partnerių kariniais vienetais.
A. Anušauskas akcentavo, kad vertintas ir „Leopard“ paplitimas NATO valstybėse, kuris palengvintų tankų išlaikymą, leistų lengviau gauti atsargines dalis.
Tuo metu atsakydamas į klausimus dėl technikos pristatymo laiko, KAM vadovas nurodė, kad visų trijų rūšių tankų pristatymo terminai yra panašūs – apie 4–6 metai. Tačiau, tęsė politikas, „Leopard“ ir „Abrams“ įsigijimo būdai yra paprastesni ir greitesni. Nors pastarųjų tankų kainos taip pat panašios, tačiau, patvirtino A. Anušauskas, vokiškus tankus išlaikyti yra pigiau.
„Leopard“ tankai būtų geriausiai suderinami su jau turima kariuomenės ginkluote, būsima Vokietijos brigada
Nors ir sulaukė kritikos dėl to, kad vieši pareiškimai apie ketinimų protokolus gali kenkti šalies derybinei galiai su kitais ginkluotės tiekėjais, A. Anušauskas išdėstė savo argumentus, kodėl „Leopard“ Lietuvai yra geriausia iš svarstytų alternatyvų.
Politiko teigimu, Lietuvos kariuomenėje vokiški tankai būtų geriausiai pritaikomi, mat, pasak jo, šalies kariai jau turi ir naudojasi įvairiomis vokiškos ginkluotės sistemomis.
„Šiuo metu Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas: PzH2000 artileriją, PKM Boxer („Vilkas“), kovinius evakuatorius BPz2. „Leopard“ tankai būtų geriausiai suderinami su šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine technika, nes būtent jie geriausiai atitinka Lietuvos operacinę aplinką, gamtines ir geografines sąlygas“, – teigė A. Anušauskas.
Anot ministro, „Leopard“ tankai leistų užtikrinti ir tinkamą sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalyje veikiančios NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės, kuriai vadovauja Vokietija.
„Lietuvos kariuomenės aprūpinimas „Leopard“ tankais užtikrintų aukštą sąveiką ir suderinamumą su šiuo NATO vienetu, o ateityje ir su Lietuvoje nuolat dislokuota Vokietijos brigada“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
