Ne tik padejuojame, kad sovietų armijos papročiai išliko ir seniai nepriklausomoje Lietuvoje. Daugelis juos net kiekvieną dieną prisimename. Juk sovietų jungo nepatyrusioje valstybėje taip lengvai netgi maišelių prekybos centruose neapmokestinsi. Iškart būtų kilę neramumai, nepaklusnumo akcijos.
Ar tyliai mokėdami po centą už plastikinį maišelį tikrai mintyse kartojame, kad geriau nepurkštauti? Bent jau taip turėtų būti. Juk daug kam įstrigusios trijų garsių kalbėtojų istorijos.
Štai Seimo nario R.Žemaitaičio namas sostinės Laurų gatvėje 8 metus niekam neužkliuvo tol, kol politikas aštriai nepakalbėjo apie žydus. Be to, pamėgino priminti, kad ne visa lietuvių tauta – žydšaudžiai, o tik atskiri asmenys.
Sutapimas: konservatorių valdoma sostinės savivaldybė iškart kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o ši pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
Prokurorai tirs, ar gyvenamieji namai, iš kurių vienas – R.Žemaitaičio, patenka į požeminio vandens vandenviečių apsaugos zoną.
Kitas kalbėtojas – kovingasis Druskininkų meras R.Malinauskas, nebijantis išrėžti teisybės viešai ir net teismuose jos paieškoti. Aukščiausių šalies pareigūnų diriguojami prokurorai kurorto vadovą metų metus spaudė, kol galiausiai teismai nusprendė, kad reikia nugriauti neva draudžiamoje zonoje iškilusį vadinamąjį Vijūnėlės dvarą. Ir pastatas buvo sulygintas su žeme.
Trečiam pagarsėjusiam kalbėtojui – žinomam atlikėjui E.Dragūnui – pasisekė labiau.
Vilniaus apygardos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kad dainininkas neturi nugriauti Pavilnių regioniniame parke sostinėje pastatyto namo.
Dabar jau nelabai ir prisiminsime visko, ką E.Dragūnas vienu ar kitu atveju prikalbėjo, bet nemalonumų dėl namo turėjo su kaupu.
Trumpai tariant, jei neišsišoksi su savo nuomone, gali išvengti didelių bėdų.
