Netrukus entuziastų džiaugsmą suskubo gesinti ir pats įrašo autorius, ir D.Grybauskaitės atstovė, patikinę, kad buvusios šalies vadovės sprendimas nesikeičia – ji iš aktyvios politikos jau pasitraukė ir rinkimuose dalyvauti neketina.
Tiesa, galimybes D.Grybauskaitei dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose ir juos laimėti gesina ir naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai, įvertinę „D.Grybauskaitės fenomeno“ priežastis ir tai, ar šis fenomenas iš tiesų virstų realiais rinkėjų balsais.
Teko nuvilti
Nors D.Grybauskaitė dar pernai liepą paskelbė, kad traukiasi iš aktyvios politikos, buvusio patarėjo L.Zakarevičius įrašas su nuotrauka, kurioje – ir kiti buvusios komandos nariai, kaip Daiva Ulbinaitė, Mindaugas Lingė ir kiti, privertė dalį šalies gyventojų spėlioti, jog sprendimas galimai pasikeitė.
Tačiau po savo įrašu feisbuke prisipažinęs, kad tokiu būdu apie naują rinkiminę kampaniją tik juokavo, pats L.Zakarevičius neslėpė noro, kad D.Grybauskaitė savo nuomonę dėl pasitraukimo iš politikos dar pakeistų.
O to, nepaisant gana retų buvusios šalies vadovės pasirodymų viešumoje, panašu, tikisi ir nemaža dalis visuomenės, apklausose D.Grybauskaitę vis dar įvardinantys kaip norimą kandidatę prezidento rinkimuose. Kaip tai reikėtų paaiškinti?
Suformavo įvaizdį
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius svarstė, kad D.Grybauskaitė buvo prezidentė, kuri praktiškai visai kartai žmonių suformavo įvaizdį, koks turėtų būti šalies vadovas.
„Visgi, dešimt metų poste yra daug. D.Grybauskaitė turėjo savo lyderystės stilių, kuris daugeliui visuomenėje buvo priimtinas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė politikos ekspertas.
M.Baltrukevičius pastebėjo, kad D.Grybauskaitė labiausiai iš visų nepartinių kandidatų mokėjo pabrėžti savo nepriklausomumą. Be to, anot eksperto, buvusi šalies vadovė sąmoningai neieškojo nei draugų, nei priešų,
„Nors galiausiai turbūt praktiškai visos partijos bent kurį laiką jos taikiklyje iš neigiamos pusės buvo atsidūrusios“, – prisiminė jis.
D.Grybauskaitės fenomenas
Tuo metu komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, vertindamas D.Grybauskaitės fenomeną, svarstė, kad žmonės yra linkę idealizuoti praeitį.
„Jeigu paklaustumėte žmonių, ar, pavyzdžiui, plombyras jų jaunystės metais buvo skanesnis negu dabar, tai turbūt 70 proc. atsakytų, kad buvo skanesnis“, – palygino M.Lapinskas.
Portalo lrytas.lt kalbintas ekspertas pastebėjo, kad tas pats būdinga ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamos apklausos rodo, kad visi buvę JAV prezidentai dabar yra populiaresni nei buvo savo valdymo metais.
„Žmonės norėtų sugrįžti, nes aštrios praeities detalės nublanksta ir lieka tam tikra iliuzija.
O D.Grybauskaitė papildomai ant šio fenomeno „važiuoja“ ir tuo, kad tuo metu, kai ji buvo prezidentė, buvo gana tinkama konjunktūra – nebuvo jai drąsiai prieštaraujančiųjų, politinės partijos keisdavosi, bet premjerai eidavo padrebinti kinkų ir net nekvestionavo, ką ji daro ar rašo el.paštu. Ir dėl to ji plaukė „ant bangos“, – įvertino M.Lapinskas.
Pergalė nebūtų garantuota
Visgi, nepaisant gyventojų nostalgijos, komunikacijos ekspertas neduotų garantijų, kad D.Grybauskaitė būtinai laimėtų prezidento rinkimus trečiąjį kartą – o tai, anot jo, ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios buvusi prezidentė, tikėtina, savo laimės dar kartą nebebandys.
„Šiaip prisiminkime, kaip D.Grybauskaitė tapo prezidente 2009 metais – rinkimai vyko birželį, bet likus metams iki rinkimų neatrodė, kad ji labai veržiasi arba nuosekliai stato savo karjerą link prezidento posto. Ne tik apie tai neskelbė, bet ir demonstratyviai laikėsi šone, laukė, kol situacija subręs.
D.Grybauskaitė yra puiki taktikė (šiek tiek, atrodo, prastesnė strategė), ir kaip gera taktikė ji lauktų tinkamo momento. Šiuo atveju, jeigu tinkamas momentas ateitų, su šansais keturi prieš vieną, tada ji gal ir galėtų galvoti apie kandidatavimą“, – svarstė M.Lapinskas.
„Tačiau yra pasakymas, kad „visos politinės karjeros baigiasi fiasko“, nes paprastai politikai būna politikoje tol, kol galiausiai pralaimi rinkimus. Tad D.Grybauskaitė, ir Konstitucijos, ir savo politinės nuovokos dėka gana sėkmingai laikosi, ir turbūt nenorėtų pabaigti savo politinės karjeros fiasko“, – spėjo jis.
Be to, M.Lapinskas svarstė, kad D.Grybauskaitė nebenorėtų į šį postą kandidatuoti dar kartą ir dėl galimai sudėtingos rinkiminės kampanijos.
„Nelabai matėme D.Grybauskaitės kaip kovotojos. Jai laimė pakankamai šypsojosi, ir konjunktūra buvo pakankamai patraukli, todėl nežinome, kokio tipo ji kovotoja, kiek ji atlaikytų agresyvią kritiką iš oponentų. Jeigu ji eitų, tai koks Ignas Vėgėlė liežuvio už dantų nelaikytų, vardytų įvairias būtas ir nebūtas nuodėmės, klijuotų etiketes“, – pastebėjo jis.
Nedviprasmiškai paneigė
Kad D.Grybauskaitė dar galėtų persigalvoti dėl kandidatavimo netiki ir M.Baltrukevičius, pastebėjęs, kad buvusi šalies vadovė ne kartą griežtai, aiškiai ir nedviprasmiškai paneigė gandus apie dar vieną kadenciją.
Be to, politikos ekspertas pastebėjo, kad D.Grybauskaitės bandymas dar kartą kandidatuoti tikrai sulauktų kreipimosi dėl atitikties Konstitucijai, nors pats M.Baltrukevičius teigė manantis, kad Konstitucijoje numatoma galimybė kandidatuoti po pertraukos.
„Tačiau D.Grybauskaitei reikėtų aiškaus pagrindimo, ko jai nepavyko padaryti per dešimt metų, kad reikėtų vėl dalyvauti rinkimuose“, – svarstė jis.
Klausimai dėl Europos Parlamento
Tiesa, 2024 metais vyks ne tik prezidento, bet ir Seimo bei Europos Parlamento (EP) rinkimai.
Visgi, M.Lapinskas įsitikinęs, kad D.Grybauskaitė – buvusi Europos Komisijos (EK) narė ir šalies prezidentė – jau nėra EP lygio politikė.
O jeigu norėtų kandidatuoti į EP, D.Grybauskaitė turėtų arba prisišlieti prie kokios nors partijos, kas ją paverstų nebe visos Lietuvos prezidente, o kokios nors politinės jėgos statytine, arba burti savo politinį judėjimą, kuris vien dėl EP rinkimų atrodytų gana keistai.
EP scenarijaus rimtai nevertina ir M.Baltrukevičius – anot jo, D.Grybauskaitė jau pasiekė politinio olimpo viršūnę, tad EP rinkimai būtų žingsnis atgal.
„D.Grybauskaitės ambicijų žmogui galbūt tarptautiniai postai būtų įdomesni, bet jos nepartiškumas ir dažnas pozicijos radikalumas yra trūkumai, kurie trukdo tą potencialą išnaudoti, todėl greičiausiai viskas liks taip, kaip dabar“, – spėjo M.Baltrukevičius.
