Už saugumą atsakingiems politikams – aštrūs klausimai: „Gyvename rožiniame pasaulyje“

Trečiadienį vykusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio metu visų parlamentinių partijų atstovai diskutavo, kaip institucijoms sekasi įgyvendinti anksčiau sutartas nuostatas dėl Lietuvos saugumo. Tiesa, dėl svarbių ir aštrių Seimo narių klausimų posėdis netrukus užkaito, o dalį temų NSGK nariai sutarė aptarti kito, jau uždaro posėdžio metu.

 Saugumo klausimai kelia daug aistrų.<br> lrytas.lt montažas. 
 Saugumo klausimai kelia daug aistrų.<br> lrytas.lt montažas. 
Arvydas Anušauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Saulius Skvernelis<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valdas Rakutis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Valdas Rakutis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>ELTA / Andrius Ufartas
Saulius Skvernelis.<br>ELTA / Andrius Ufartas
Arvydas Pocius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Pocius<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kęstutis Budrys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kęstutis Budrys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Arvydas Anušauskas<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2023-07-26 17:41, atnaujinta 2023-07-26 21:54

Grasinimai dėl VST

Trečiadienį NSGK posėdžio metu surengta diskusija dėl pernai politinių partijų pasirašyto susitarimo dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo nuostatų įgyvendinimo.

Tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis posėdžio metu nurodė, kad jeigu valdantieji nuspręs integruoti Viešojo saugumo tarnybą (VST) į policiją, tuomet jo vadovaujama partija svarstys apie pasitraukimą iš šio susitarimo.

Anot jo, valdantieji šneka, kad reikia stiprinti šalies gynybą, tačiau tuo pačiu elgiasi atvirkščiai.

„Tikrai pritarčiau krašto apsaugos ministro reakcijoms į „Wagner“ samdinių atsiradimą Baltarusijoje – kad nereikia viduriuoti. Bet tai yra tokia banditiška grupuotė, kuri teoriškai galėtų peržengti Lietuvos sieną.

O pagrindinės pajėgos, kurios turėtų su tokiomis grupuotėmis kovoti, yra Viešojo saugumo tarnyba. Dabar, kai grėsmės kyla, matome tokį veiksmą iš Vidaus reikalų ministerijos – šios tarnybos likvidavimą, pridengiant jį rožinėmis spalvomis“, – kalbėjo S.Skvernelis.

S.Skvernelis patikino, kad kol valdantieji priima tokius sprendimus dėl VST, tol Demokratai nematys poreikio pasirašyti jokio naujo partijų susitarimo dėl divizijos.

„O jeigu bus įgyvendinta tokia galimai nusikalstama veikla prieš Lietuvos saugumą, svarstysime, ir partijos organams siūlysiu svarstyti galimą pasitraukimą iš parlamentinių partijų susitarimo“, – nurodė S.Skvernelis.

Tuo metu vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev pabrėžė, kad šį klausimą dar svarstys Seimas, ir būtent parlamentarų žodis šiuo klausimu bus paskutinis.

„Mūsų matymas yra toks, kad būtina stiprinti tam tikrų šios tarnybos funkcijų atlikimą. Nenaikiname, nelikviduojame šios tarnybos, tik siūlome pakeisti tarnybos pavaldumą iš tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos į specializuotą įstaigą policijos sistemoje“, – pabrėžė jis.

Anot jo, viena iš siūlomų stiprinti funkcijų – būtent dalyvavimas ginkluotoje gynyboje.

Pernai parlamentinės partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos (LVŽS – šiemet gegužę). Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.

Medikų pasiruošimas karo scenarijui

Savo ruožtu konservatorius, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius posėdžio metu teiravosi dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sąveikos su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ekstremalios situacijos ar karo atveju.

„Karo Ukrainoje kontekste, kai kalbame apie žuvusiųjų skaičius, apie sužeistųjų skaičius nelabai kalbama. O paprastai, jeigu yra vienas žuvęs, tai būna nuo trijų iki penkių sužeistųjų“, – nurodė jis.

Politikas domėjosi, kaip, perėjus į karo padėtį, susiintegruotų SAM pavaldume esančios gydymo įstaigos, kiek yra investuojama į gydymo įstaigų galimybes priimti didelį kiekį sužeistų asmenų.

„Lankantis Vilniaus Lazdynų ligoninėje, kuri būtų pagrindinė įvykus stichinei nelaimei, katastrofai, matau, kad šie klausimai nėra atsakyti. Ar kas nors daroma?

Nes vien žiemos metu, kai plikšala yra, būna daugybė traumų, perkrauti traumatologiniai skyriai, o pajėgumai net taikos metu yra silpni. Tai kaip būtų karo metu?“– teiravosi A.Pocius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nurodė, kad birželį įvyko bendros kariuomenės pratybos su Kauno klinikomis.

„SAM sistemos įstaigoms reikia turėti konkretesnius planus. Bet bent jau ko pasimokėme iš visų krizinių situacijų, tai institucijos apsirūpino nepriklausomais energijos šaltiniais. Jeigu nebus elektros, jos turėtų elektros tiekimą. Bent jau šis dalykas per dvejus metus yra stipriai pasikeitęs“, – įvardijo ministras.

Taip pat, anot jo, kariai aprūpinami papildomomis medicinos priemonėmis.

„Kreipiame didelį dėmesį, pagal Ukrainos karo pamokas, į pačių karių aprūpinimą medicinos priemonėmis, pagalbos suteikimu sau ir kolegoms – kad jie turėtų tas priemones ir kad būtų jų pakankamos atsargos ir aktyviojo rezervo kariams“, – nurodė jis.

Tuo metu visi gydymo aspektai, kalbėjo A.Anušauskas, jau yra Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje.

Demografiniai iššūkiai

Tuo metu konservatorius, karo istorikas Valdas Rakutis krašto apsaugos ministro teiravosi, ar Lietuvos gynybos planuose yra atsižvelgiama į Lietuvos demografinius rodiklius.

„Ar yra pabandyta paskaičiuoti, kokią įtaką mūsų gynybiniams pajėgumams turės mūsų demografinės situacijos keitimasis per artimiausius 20 metų?

Kalbame apie (kariuomenės – aut.past.) didinimus, bet reikia pasižiūrėti į kreives – turime labai didelį gyventojų mažėjimą. Apie tai kalba universitetai, bet nesu girdėjęs, kad krašto apsaugoje būtų atsižvelgta į konkrečius skaičius“, – nurodė V.Rakutis.

„Gimusių vaikų, praėjusių darželius skaičiai yra konkretūs, išvykstančiųjų procentus taip pat galima apskaičiuoti. Tiesiog gyvename rožiniame pasaulyje, tarsi tų gyventojų daugės – tik mažės“, – pridūrė jis.

Tačiau NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad šis ir kiti klausimai bus atsakyti būsimo, uždaro posėdžio metu.

Pastabos dėl visuotinio šaukimo

Tuo metu NSGK posėdyje taip pat dalyvavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys nurodė, kad G.Nausėda norėtų, jog visuotinis šaukimas taip pat būtų įrašytas į dabartinį partijų susitarimą dėl gynybos.

„Prezidentas yra nuoseklus – pasisako už visuotinį šaukimą. Ir manome, kad tos pastangos, kurios dedamos dabar pataisyti spragas, jos turėtų būti dedamos į parengimą visuotinio šaukimo modelio, nusimatant, kada mes būsime pajėgūs jį įgyvendinti“, – teigė K.Budrys.

„Tai yra ir finansinis klausimas, tai yra ir poligonų klausimas, yra daug daug dalykų, kuriuos reikia padaryti norint pasirengti“, – akcentavo jis.

K.Budrys pabrėžė visuotinio šaukimo siekį ir jo įtraukimą ir į partijų susitarimą dėl gynybos.

„Prezidentas sako, kad jau reikia judėti toliau, (įrašyti – ELTA) į dabartinį parlamentinių partijų susitarimą šį siekį. Ir mes prie tos temos turėsime grįžti dėl skirtingų priežasčių: viena – visuotinis rengimas pasipriešinimui ir ginkluotam, ir neginkluotam apsipriešinimui, kitas dalykas yra kariuomenės užpildymas“, – pabrėžė jis.

Nors prezidento patarėjas tikina, kad norima didinti profesionalių karių, karių savanorių bei rezervo skaičių, tačiau, pasak jo, procesai nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi.

„Tie skaičiai didėja per lėtai arba nedidėja kai kuriose kategorijose. Taip kad mes ir dėl kariuomenės komplektavimo turime grįžti prie visuotinio šaukimo. Striginėjame kai kur“, – sakė K.Budrys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.