Teisininkas feisbuke rašė, jog šiuo atveju yra elgiamasi „neprofesionaliai ir nesolidžiai“, o tai nėra gerai, turint omenyje grėsmingą aplinką šalies nacionaliniam saugumui.
„Viena vertus, ko gero, ministras startavo per anksti, norėdamas pirmas pranešti svarbias žinias. Čia sunku nepritarti prezidentui, kuris atrodo apstulbęs dėl tokios ankstyvos komunikacijos, tikėtina, susitarus šioje stadijoje neviešinti preliminarių sprendimų dėl tankų įsigijimo. Kaip gali iš išorės atrodyti valstybė, kurios Valstybės gynybos taryboje preliminariai svarstomi klausimai be bendro jos narių sutarimo kone iškart tampa vieši.
Kita vertus, o kaip gali atrodyti valstybė, kurios prezidentas viešai apkaltina kitą VGT narį, kuris yra antras pagal reikšmę civilis valstybės gynybos pareigūnas riboto naudojimo (taigi įslaptintos) informacijos atskleidimu ir tuo nesusidomi prokurorai. Juk tokios informacijos atskleidimas baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą, ir kaltinimai mesti krašto apsaugos ministrui.
Nebent prezidentas kalba tuščiai bet ką ir iš tikrųjų jokia riboto naudojimo informacija neatskleista. Gali būti, jog ji nėra tinkamai įslaptinta ir susitarimas jos neviešinti buvo tik džentelmeniškas“, – rašė D.Žalimas.
VDU Teisės fakulteto dekanas retoriškai klausė, ar įmanoma pasitikėti taip atrodančia valstybe ir aukščiausių jos pareigūnų gebėjimu priimti tinkamiausius jos gynybai sprendimus, įskaitant dėl didelės vertės ginkluotės įsigijimų.
„Kiekvienas mūsų, matyt, rastume savo atsakymą. Ar galėjo būti kitaip? Taip, galėjo. Tam reikia kelių sąlygų.
Pirma, tinkamai teisiškai reglamentuoto tokių stambių ginkluotės įsigijimų proceso, kurio metu būtų užtikrintas ir sprendimų priėmimo skaidrumas bei viešumas, ir profesionalus geriausios įmanomos alternatyvos pasirinkimas, ir būtinas konfidencialumas iki tam tikros stadijos. Keista, bet, atrodo, to neturime.
Techniniai viešųjų pirkimų klausimai sureguliuoti neblogai. Tačiau nėra tinkamo politinės dedamosios įsiterpimo, kuris užtikrintų konstitucinio demokratinės civilių kontrolės ginkluotosioms pajėgoms principo įgyvendinimą.
Turiu omenyje tai, ką, atrodo, pamiršo abi pusės. Ne VGT priima svarbiausią sprendimą tankų įsigijimo klausimu, nors ji ir svarbi kaip koordinuojanti ir patariamoji institucija. Tokį sprendimą reikės priimti Seime, nes Lietuva yra parlamentinė respublika.
Neatsitiktinai Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatyta krašto apsaugos ministro pareiga apie didesnės nei 20 mln. Eur vertės įsigijimus informuoti parlamentinius Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetus.
Tačiau nėra aišku, kokiame etape tai daryti. Bet kuriuo atveju iki klausimo apsvarstymo komitetuose jo viešinimas atrodo nerimtai“, – tvirtino D.Žalimas.
Komentuodamas kilusį ginčą dėl paskelbtos informacijos teisininkas akcentavo ir aukšto lygio politikų atsakingo darbo kultūrą.
„Atrodo, jos netrūko prieš kelis dešimtmečius, kai buvo priimami svarbūs sprendimai, susiję su integracija į ES ir NATO bei Lietuvos dalyvavimu tarptautinėse karinėse operacijose. Dabar, deja, to galima pasigesti.
O juk, atrodytų, nesunku, net ir nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, išlaikyti pauzę po VGT posėdžio, solidžiai supažindinti su galimu sprendimu bent jau Seimo NSGK narius ir pradėti dirbti įtikinant parlamentarus, jog nėra tinkamesnės alternatyvos, arba po konsultacijų tokios alternatyvos ieškoti.
Juk vis tiek be parlamento nei prezidentas ar ministras vienasmeniškai, nei Vyriausybė kolegialiai sprendimo dėl tokios vertės tankų ar kitos ginkluotės įsigijimo pagal Konstituciją priimti negalės. Nebent mes gyventume ne teisinėje valstybėje“, – feisbuke kalbėjo D.Žalimas.
Primename, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras A.Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
Visgi, A.Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir valdančiosios koalicijos bendražygių. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo.
G.Nausėda savo ruožtu nurodė, kad VGT sutarė tokia riboto naudojimo informacija viešai nesidalinti.
„Mes susitarėme Valstybės gynimo taryboje, kad laikomės nuostatos, kad dalykai, kurie yra riboto naudojimo, ir turėtų būti riboto naudojimo – o ne išėjus tuoj pat skelbti „Facebook“, – trečiadienį lankydamasis Šilalės rajone žurnalistams sakė G.Nausėda.
„Suprantu, kad galbūt kažkam atrodo labai svarbus darbų baras pasidalinti šviežiausia informacija „Facebook“, bet tai tikrai neturėtų būti pagrindinė nei ministro, nei kito valstybės pareigūno funkcija“, – pabrėžė jis.
